Taigi, rankinės, marškinėliai, pakabukai, rankšluosčiai, striukės, patalynės ir net apatiniai su Jungtinės Karalystės vėliava – visa tai britų reklaminė turizmo kampanija, skatinanti įdomiai ir šmaikščiai prisiminti šią šalį. O ką gi reiškia pati mėlynai raudona karalystės vėliava?
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės vėliav |
Pirminis vėliavos pavadinimas buvo „The Union Flag“. Tačiau nuo XX a. vėliavą imta vadinti „The Union Jack“. Manoma, kad „jack“ reiškia vėliavėlę laivo priekyje, o valstybinė vėliava būtent ir privalėjo būti išskleidžiama laivuose. Be kita ko, už vėliavos iškėlimą vietinės reikšmės laivuose grėsė baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas. Simbolį galėdavo iškelti tik karinio jūrų uosto laivai. Pavadinimas „The Union Jack“ vėliavai prilipo ir liko galioti iki šiol.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės vėliava |
Savo šaknis JK vėliava pradeda nuo 1603 m., kuomet Škotijos karalius Jokūbas VI paveldėjo Anglijos sostą ir tapo anglų karaliumi Jokūbu I. Tuomet Škotijos ir Anglijos sąjunga vadinta asmenine sąjunga, jos išlaikė savo nepriklausomybę viena nuo kitos.
Pati vėliava oficialiai pradėta naudoti nuo 1801 m. Ji simbolizuoja Anglijos, Škotijos ir Airijos sričių vienybę, todėl pačioje vėliavoje esti visų trijų šalių elementai. Raudonai balti kryžiai simbolizuoja tris šventuosius – Anglijos globėją Šv. Jurgį, Airijos globėją Šv. Patriką (Saint Patrick) ir Škotijos globėją Šv. Andrių (Saint Andrew).
 |
| KAM nuotr./Didžiosios Britanijos vėliava |
Įdomu tai, kad nors vėliava ir atrodo simetriška, iš tiesų linijos viršuje ir apačioje yra skirtingo pločio, bet tai lengviausia pamatyti vėliavą apvertus ir pasižiūrėjus į ją prieš veidrodį. Tradiciškai vėliavos kraštinių išmatavimai privalo būti 1:2. Be to, valstybinė vėliava turėtų būti iškelta ant valstybinių pastatų per visas valstybines šventes, karališkosios šeimos gimtadienius bei paminėtųjų šventųjų dienas. Privatiems asmenims, įstaigoms, mokykloms ar ligoninėms tai nėra privaloma.
