Švedija
Kalėdų metas prasideda Šventosios Liucijos dieną, gruodžio 13-ąją. Vyriausia duktė pasipuošia balta suknele, ant galvos užsideda vainiką su septyniomis degančiomis žvakėmis ir atneša tėvams pusryčius. Švedijoje, priešingai nei mūsų krašte, gruodžio 24 dieną, Kalėdų išvakarėse, valgoma ir mėsa. O ryžių pudinge paslepiamas riešutas. Manoma, kad tas, kuris jį suras, ateinančiais metais ištekės arba ves. Kalėdos šalyje baigiasi Šventojo Knuto dieną, sausio 13-ąją.
Tada nuimami eglių papuošalai. Karalius Knutas, kadaise valdęs Švediją, įsakė Kalėdas švęsti visą mėnesį.
Didžioji Britanija
Vaikai rašo laiškelius Kalėdų Seneliui ir meta į židinį, kad jie išskristų pro langą ir pasiektų Šiaurės polių. Laukdami dovanų iš vakaro kojūgalyje kabina kojines. Kalėdų rytą visi išvynioja dovanas, o švenčia per pietus – vaišinasi sausainiais ir keptais traškučiais su arbata. Paskui visi klausosi britų karalienės kalėdinės sveikinimo kalbos per televizorių.
Tradiciškai vietnamiečiai yra budistai arba daoistai. Tačiau per Kalėdas pagal prancūzų kolonistų įvestą paprotį jie tampa krikščionimis.
Vietnamas
Tradiciškai vietnamiečiai yra budistai arba daoistai. Tačiau per Kalėdas pagal prancūzų kolonistų įvestą paprotį jie tampa krikščionimis. Kalėdos – viena svarbiausių vietnamiečių švenčių, kaip ir Budos gimtadienis, Naujieji metai ar rudens vidurio festivalis. Žmonės eina į bažnyčias vidurnakčio Mišių, o grįžę valgo kalėdinę sriubą, išvirtą iš viščiuko sultinio. Turtingesni kepa kalakutą ir gamina pudingą. Vaikai pagal vakarietišką paprotį palieka batus ne spintose – kad Santa Klausas galėtų įdėti į juos dovanų.
Graikija
Vietoj eglutės graikai pamerkia baziliko šakelę ir pritvirtina prie jos kryžių. Paskui juo šlaksto kambarius ir vaiko piktąsias dvasias. Kalėdų Senelis šv. Nikolajus yra ir jūreivių globėjas, todėl vaizduojamas jūros druskos prisigėrusia barzda. Per Kalėdas vaikai keliauja iš namo į namą giedodami giesmes. Paprastai jų šeimininkai apdovanoja mažuosius saldumynais. Namie kepami dideli įvairių formų saldžios duonos kepalai, vadinami christopsomo – Kristaus duona. Jos pluta išraižoma šeimos užsiėmimą atspindinčiais simboliais.
Afrika
Afrikoje per Kalėdas daug dainuojama ir šokama. Nairobio (Kenijoje) gatvėse prie parduotuvių pribarstoma dirbtinio sniego, palmės papuošiamos elektrinėmis žvakutėmis. Zimbabvės gyventojai neįsivaizduoja Kalėdų švenčių be duonos, džemo ir ožkienos. Gambijoje per kalėdines eitynes žmonės neša didžiulius laivų ir namų formos žibintus. Neturtingi afrikiečiai keičiasi dovanomis – vienas kitam įteikia praktiškų daiktų: muilo, drabužių.
Etiopijoje Kalėdos vadinamos Ganna ir švenčiamos sausio 7 dieną. Šventės prasideda senovinėse bažnyčiose, iškaltose olose, arba naujose. Vyrai ir berniukai stovi atskirai nuo moterų ir mergaičių. Prieš įeidami į bažnyčią žmonės gauna žvakes, paskui, laikydami jas degančias, tris kartus apeina šventovę. Mišios trunka net tris valandas. Visą tą laiką žmonės kantriai stovi. Dalyvavusieji kalėdinėje procesijoje vaišinami pašventinta kunigų duona ir vynu. Dovanos Etiopijoje nėra įprastos, tik vaikai gauna paprastų ir praktiškų daiktų, pavyzdžiui, drabužių.
Brazilija
Svarbiausias Kalėdų elementas – ėdžiose gimusio Jėzaus kūdikėlio scena. Tai gali būti ir natūralaus dydžio skulptūrinė kompozicija, įrengta visame kambaryje. Šiaurės Brazilijoje vaidinama „Piemenų“ scena, kai piemenys ir čigonai bando pavogti kūdikėlį Jėzų. Dideliuose miestuose, tokiuose kaip San Paulas, Rio de Žaneiras, sušvinta elektrinių šviesų eglės. Paprastai per Kalėdas vaišinamasi keptu kalakutu su vaisiais ir daržovėmis.
Australija
Australai per Kalėdas nevalgo karšto maisto – kalakutas patiekiamas šaltas. Šioje šalyje populiarus ir ledų pudingas. Gruodžio 26 dieną prasideda dvejos svarbios sportinės varžybos: Melburne – kriketo, Sidnėjuje – jachtų turas.
Australai per Kalėdas nevalgo karšto maisto – kalakutas patiekiamas šaltas.
Filipinai
Tai vienintelė Azijos tauta, kuri pati pasirinko krikščionybę savo religija. Kalėdos pradedamos švęsti prieš devynias dienas Mišiomis, pavadintomis „Misa de Gallo“. Tuo metu bažnyčioje skaitoma ištrauka iš Biblijos, pasakojanti apie Jėzaus gimimą. Per pačias Kalėdas tikintieji, persirengę Marija ir Juozapu, vaidina Kristaus gimimo sceną. Bažnyčioje nuo lubų nusileidžia žvaigždė, pritvirtinta ant vielos, susirinkusieji dainuoja liaudies dainas. Vaikai vaikšto pas kaimynus, gieda kalėdines giesmes ir gauna už tai pinigų. Paskui sau ir savo artimiesiems perka už juos dovanas.
Čilė
Čilės katalikai eina į Kalėdų vidurnakčio Mišias. Kitą dieną žmonės per pietus vaišinasi specialiu likeriu „Rompon“, pagamintu iš kiaušinių ir pieno.
Ukraina
Kalėdų šventė prasideda tuomet, kai vaikai danguje pamato pirmąją žvaigždę. Kaimo vietovėse šeimos galva atnešą į trobą kviečių pėdą (ukrainiečių vadinamą „didukh“), kuris simbolizuoja protėvius. Miestuose dažnai į vazą merkiamos auksinės kviečių varpos – gerovės simboliai. Pagal senas tradicijas jaunimas vaikšto po namus rinkdamas aukas ir dainuoja kalėdines dainas. Ukrainiečiai į Mišias eina Kalėdų išvakarėse, vėlai vakare, ir Kalėdų rytą. Vaikus lanko Senelis Šaltis ir Snieguolė.
Vokietija
Laukdami Kalėdų vaikai ant palangių palieka blizgučiais papuoštus laiškelius. Tikima, kad angelo pavidalo vaikelis, pats Kristus kūdikėlis, dalija dovanas. Palangės taip pat puošiamos elektrinėmis lemputėmis, pritaisytomis prie medinių rėmelių, ir plastiko paveikslėliais, kurie apšviesti gražiai atrodo naktį žvelgiant į langus.
Belgija
Mažas šeimos dovanas belgai palieka po eglute arba kojinėse prie židinio. Jos apžiūrimos rytą. Per kalėdinius pusryčius belgai valgo saldžią duoną, vadinamą „cougnou“ arba „cougnolle“, kurios forma primena kūdikėlį Jėzų.
Suomija
Suomiai mano, kad Santa Klausas arba Kalėdų Senelis gyvena šiaurinėje Suomijos dalyje, vadinamoje Korvatunturi. Jam visi pasaulio vaikai siunčia laiškus. Tiesa, su tuo nesutinka Grenlandijos gyventojai. Jie tikina, kad tikrasis Kalėdų Senelis gyvena jų saloje. Suomijoje yra parkas, pavadintas Kalėdų šalimi. Čia mėgsta atvykti turistai ir susitikti su Kalėdų Seneliu. Kalėdų išvakarėse suomiai valgo keptą kalakutą su bulvėmis ir morkomis, silkes, grybų salotas. Kalėdų dienomis jie eina į bažnyčią arba į kapines ir baltame sniege uždega mirusiems artimiesiems žvakutes.
Suomiai mano, kad Santa Klausas arba Kalėdų Senelis gyvena šiaurinėje Suomijos dalyje, vadinamoje Korvatunturi. Jam visi pasaulio vaikai siunčia laiškus.
Indija
Per Kalėdas indų krikščionys puošia ne žalias eglutes, bet mango ar bananų medžius, o namų stogus apkabinėja elektrinėmis lempučių girliandomis. Kartais išpuošia namus mango lapais. Kai kuriose šalies vietose ant pastato stogo krašto dedami uždegti moliniai žibintai. Indijoje Kalėdos – nacionalinė šventė, visi gyventojai, nesvarbu, kokią religiją išpažįsta, džiaugiasi ir švenčia kartu su krikščionimis.
Norvegija
Vaikai Skandinavijos kraštuose dovanų gauna iš elfo arba gnomo, vadinamo Julebukk. Ši tradicija išlikusi dar nuo vikingų laikų.
Japonija
Japonijoje gyvena tik 1 proc. krikščionių, tačiau čia populiaru švęsti Kalėdas, puošti parduotuves ir namus eglutėmis, teikti vienas kitam dovanas. Japonijoje, priešingai nei Europoje, Kalėdos nėra šeimos šventė. Šią dieną stengiamasi daryti ką nors gera, ypač lankyti ligonius. Beje, Japonijoje kadaise gyveno budistų vienuolis Hotei-osho, kuris elgėsi panašiai kaip Santa Klausas: nešė dovanas vaikams. Tikima, kad jis viską žino ir mato, todėl vaikai stengiasi būti labai geri.
Meksika
Meksikiečiai per Kalėdas namus puošia tradicinėmis gėlėmis, čia augančiomis puansetijomis. Esminis švenčių įvykis vadinamas „Las posadas“ – keliauninkai eina iš namo į namą ir prašosi nakvynės, bet visuose gauna neigiamą atsakymą. Kai jie galiausiai prieina paskutinį pastatą, čia prasideda Kalėdų šventė.
Nyderlandai
Olandų vaikai pripila į medinius batus cukraus, prikiša šieno, o paskui randa juose saldainių ir vaisių. Kitas paprotys – pūsti specialius ragus ir taip nuvyti blogį.
Prancūzija
Prancūzai kepa į medį panašų kalėdinį pyragą, vadinamą „Buche de Noel“. Valgoma vėlai, po vidurnakčio Mišių. Meniu priklauso nuo regiono kulinarinių tradicijų. Burgundijos gyventojai valgo kalakutą su kaštonais, o paryžiečiai mėgaujasi austrėmis. Prancūzai taip pat kepa Trijų karalių pyragėlius ir į kai kuriuos įdeda pupų. Tie, kurie jų randa, tampa tos dienos karalienėmis ar karaliais.
Ispanija
Granadoje prieš pat Kalėdas šokinėjama per laužus. Tai siejama su pagoniškomis žiemos tradicijomis, kai buvo tikima, kad šokinėjimas per ugnį saugo nuo ligų. Gražiausios Kalėdų vidurnakčio Mišios, dar vadinamos „Gaidžių Mišiomis“, aukojamos Monserato vienuolyne, ant aukšto kalno. Tada ten dega daugybė žvakių, gieda berniukų choras. Kalėdų vakarienė valgoma tik po vidurnakčio. Visi susirinkę prie Kalėdų eglutės iki paryčių gieda šventines giesmes. Kalėdos trunka iki sausio 6-osios. Tą dieną rengiami paradai, o ispanų vaikai iš vakaro palieka batus, prikimštus šieno ir morkų Trijų išminčių arkliams. Rytą jie randa batuose daug dovanų.
