Naujų idėjų kelionėms Lietuvoje pažerianti kampanija siūlo patirti kažką unikalaus kiekviename mūsų šalies etnografiniame regione. Pasak VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Dovilės Seliukės, pagrindinis šio sezono akcentas yra patirtys, kuriomis norisi dalintis, ir istorijos, kurias norisi papasakoti kitiems.
„Skatinti lietuvį keliauti po savo šalį jau nereikia – tautiečiai patys aktyviai važinėja, nori pažinti Lietuvą. Visgi matome, kad dažnai šios kelionės driekiasi pačiais populiariausiais keliais, ir tiesiog iš nežinojimo galima praleisti tikrus perlus.
Kartais net neįsivaizduojame, kokias įdomias istorijas pasakoja ir naujus atradimus dovanoja tie Lietuvos regionai, kuriuos neretai pravažiuojame ar dvejojame aplankyti. Todėl norime pakviesti leistis į naujus horizontus ir siūlome keliautojams tikrų, unikalių patirčių, kurių istorijos sužadintų norą pažinti giliau, užsibūti ilgiau ir patiems kurti savo patyrimus bei neišdildomus prisiminimus. Juk geriausios istorijos yra tos, kurias patiriame patys“, – sako D.Seliukė.
Pradėti aktyvų kelionių po Lietuvą sezoną kviečiame kampanija, kurios metu raginsime keliautojus paragauti, paliesti, išgirsti naują istoriją, išbandyti veiklą ir iš naujo atrasti visus šalies etnografinius regionus.
Susikurti nepakartojamą įspūdžių kolekciją VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kviečia užsukant čia, kur keliautojai ras šiai vasarai skirtas patirtis, skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Nesvarbu, ar ieškote poilsio, o gal aktyvių pramogų, naujas gidas padės „atrakinti“ kuo įvairesnes patirtis. Lietuva tradiciškai dalijama į penkis etnografinius regionus, pasižyminčius savita kultūra ir papročiais, tad kiekvienoje šalies vietovėje slypi naujų atradimų bei potyrių.
Patirti Dzūkiją kviečiama per terapiją gamtoje, lankant legendomis apipintus piliakalnius, pažintinius takus, kuriuose yra net stebuklingų ančių ar „geležinių varlių“. Arba meskite sau iššūkį ir išbandykite skrydį lynu per Nemuną, vasaros rogutes, ekstremaliausią Lietuvoje nusileidimą padangomis, pamokas žirgyne. Pelnyto atokvėpio galima stabtelti nameliuose medyje arba neįprastose kavinėse, pavyzdžiui, keliones baigusio traukinio vagone ar buvusiame vandens bokšte prie geležinkelio stoties.
Ar žinojote, kad meškomis garsėjančioje Žemaitijos sostinėje Telšiuose kadaise virė štetlo gyvenimas, o į žydų aukštąją mokyklą ješivą atvykdavo studentai iš viso pasaulio? Neaplenkite ir Kelmės – miestelio, kuris virsta galerija po atviru dangumi. Patirti Žemaitijos gamtą galima žvalgantis nuo apžvalgos bokšto virš dviejų upių santakos ar net geležinkelio tilto.
Suskaičiuoti Aukštaitijoje laukiančių patirčių ir istorijų neužteks rankų pirštų: nuo „mažojo Paryžiaus“ dvasios Kaune iki balsų iš „lietuviškos Atlantidos“, nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų paveldo iki aukštaitiškos Kuršių nerijos tarp brolių ežerų, nuo ekspedicijų upės vaga iki saulėgrąžų lauko, kuriame visada šviesu. Aukštaitijoje išgirsite ir apie „lietuviškąjį disneilendą“, ir apie privačią observatoriją, ir kitas didžiųjų miestų šešėlyje nepelnytai liekančias vietas.
Tuo tarpu tik Suvalkijoje galite piknikauti dvaro parke tarp šimtų obelų, kopinėti Kernavės kompleksui nenusileidžiančiais piliakalniais arba perbristi vieninteliu šalyje upeliu-gatve. Tik čia virš kaimo turizmo sodybų driekiasi gervių skrydžio takas, žygiuose po miškus kompaniją palaiko ožkos, o šalia vienintelio Lietuvoje fazanyno atgimsta istorijomis apipinta silkių kasykla.
Mažoji Lietuva – unikalus regionas, kuriame rasite vienas įspūdingiausių Lietuvos vietų: kitos planetos paviršių primenančią Kuršių neriją, paukščių rojų Nemuno deltoje ar Minijos kaimo gyvenvietę, kurios gatvėmis kursuoja valtys. O kur dar sodas, kuriame žydi ne vaismedžiai, o paveikslai? „Lietuviškosios Kalifornijos“ paplūdimys, tinkamas banglentininkams? Viešbutis ant vandens arba kempingas su gražiausiu vaizdu visoje šalyje?
Platų šį sezoną vertų atrasti patirčių Lietuvoje sąrašą galima rasti čia ir patiems įsitikinti, kiek spalvų turi mūsų šalies etnografiniai regionai.
