Ji iki šiol linksmai kartoja kai kurias kiniškas frazes, gali pabendrauti anglų kalba, užtraukia indonezų daineles. „Labiausiai pasiilgstu žmonių, su kuriais susipažinau. Jie – mano draugai“, – sako Maja.
Keliautojų dukros mylimiausia šalis – Malaizija. Mama patikslina: mergaitę žavėjo rytiečių nuoširdumas ir rodomas dėmesys. Jai ypač patiko plaukti pas delfinus, lankyti dramblius, važiuoti motoroleliu, su vietiniais šokti ir dainuoti.
Šeima keliavo po Pietryčių Aziją 8 mėnesius. Tiek laiko prireikė ne vien pažinčiai su šio regiono kultūra ir gamtos grožybėmis. Reikėjo išgryninti netipiško kelionių verslo idėją, rasti partnerių ir žmonių, kurie degtų noru atvykėliams aprodyti savo kraštą ar namų aplinką įdomiai ir kitaip, nei standartiniais maršrutais dideles turistų grupes vežiojantys gidai.
Mat „Epicwander”, tarpininkaujanti tarp savaraniškų keliautojų ir vietos gyventojų, kviečia svetimas kultūras pamatyti ne probėgšom, o iš arti, čiabuvių akimis. Dabar kompanija siūlo 500 paslaugų 50 Europos bei Azijos vietovių – nuo Graikijos iki Bali salos.
Atvykėliai kai kur gali apsigyventi pas močiutę kukliame namelyje, su ja eiti į šventyklą ir stebėti, kaip atnašaujama dievams ir kokios jiems daromos aukos, turi galimybę pasimokyti vietos amatų ar kartu su šeimininke daryti valgį ir ruoštis miestelio, giminės šventei, o gal su kaimo vyrais plaukti žvejoti arba moterims padėti skinti žoleles ir po to iš jų gaminti eterinius aliejus.
Mažosios ištvermės rekordas – kelionė nuo Filipinių salų iki Tailando, be pertraukų trukusi 40 valandų.
Maja su tėvais irgi turėjo išbandyti šias nestandartines turizmo paslaugas, prisitaikyti prie vis naujų gyvenimo sąlygų, įveikti didelius atstumus kratantis vietinėse transporto priemonėse.
Mažosios ištvermės rekordas – kelionė nuo Filipinių salų iki Tailando, be pertraukų trukusi 40 valandų: šeima keliavo lėktuvu, keltu, laivu, autobusu, automobiliu. O nuo Bankoko iki Malaizijos vidurio traukiniu teko važiuoti apie 30 valandų.
Tačiau, kaip sako mergaitės mama, svetimą žemyną naršant net ir dėl verslo reikalų, tekdavo sulėtinti tempus, atsižvelgti į dukros norus, prigalvoti daugiau žaidimų. Sutuoktiniai Beatričė ir Valerianas svetimose šalyse laiką dalydavo perpus verslui ar savo laisvalaikiui ir dukros pramogoms, pavyzdžiui, vieną ar dvi dienas intensyviai keliaudavo, o vieną – skirdavo pasyviam poilsiui. Taip mergaitė pamažu įprato ir prie sunkesnių kelionių.
„Žiemą į Europą pasiėmėme dviračius ir riedučius. O Azijoje, kur karšta ištisus metus, stengdavomės apsigyventi prie vandens. Jei šalia jūros nebūdavo, pasirinkdavome viešbutį ar svečių namus su baseinu”, – šypsosi „Epicwander“ vadovė, jau žinanti, kas vaikui gali atpirkti kelionės metu patirtus nepatogumus.
Majos mama ir dabar juokdamasi prisimena, kaip Bankoke mikrobangų krosnelėje kepė miltinius blynus
Ji tikina, kad Maja niekada nezyzdavo, o egzotiniais atradimais ir vietinių draugija moka džiaugtis labiau nei kai kurie suaugę keliautojai. Tačiau tėvams vis tekdavo sukti galvą, kokiomis gėrybėmis pakeisti išsiilgtą naminį maistą. Beatričė dabar juokdamasi prisimena, kaip Bankoke mikrobangų krosnelėje kepė miltinius blynus.
„Iš pradžių Majai maistas Azijoje buvo per aštrus, bet ilgainiui ji įprato prie aitresnių skonių, mėgo paprastą čiapatį, daug valgė vaisių. Ten, kur apsistodavome ilgesniam laikui, gamindavau pati. Maja iki šiol pasiilgsta kinų virtuvės”, – pasakoja B.Laurinkutė.
Vis dėlto, anot jos, pagrindinis rūpestis – kaip keliaujant po tolimus kraštus, vaiką apsaugoti nuo ten tykančių ligų ir mikrobų: „Visą laiką Majos rankas tepdavome dezinfekciniu skysčiu ir atidžiau rinkdavomės užkandines, žiūrėdavome, kokios sanitarinės sąlygos, nevalgydavome bet kur“.
Taip pat tėvai parūpindavo insekticidų purkštuvą, o nakvynėms apsistodavo tik kambariuose su apsauginiu tinkleliu nuo vabzdžių, kadangi Pietryčių Azijoje uodai platina Dengė virusą.
Didelių pavojų sveikatai Maja išvengė. Per visą šios ilgiausiai trukusios kelionės laiką, tiksliau, daugiau nei pusę metų, ji karščiavo porą kartų – mažiau, nei bendramečiai, lankantys darželius. „Epicwander“ vadovai šeimas padrąsina pasaulį pažinti kartu su vaikais, tačiau perspėja, kad reikės nusiteikti didesniems rūpesčiams ir atsakomybei.
„Nebūtina vien dėl mados vaiko temptis į tolimiausius egzotinius kraštus. Gražių, neturistinių vietų yra ir Europoje, kad ir Kanarų salose ar Graikijoje“, – pataria patyrusi keliautoja B.Laurinkutė.
