Kad pakurstytumėte susidomėjimą beduinų kultūra, galite prieš kelionę perskaityti Marguerite van Geldermalsen knygą apie moterį, kuri ištekėjo už beduino ir gyveno oloje – „Married to a Bedouin“.
Pasakojimo pradžią apie kelionę Jordanijoje skaitykite čia.
Petroje buvome apie 12 valandą dienos, palikome mašiną šalia įėjimo į lankytojų centrą. Kadangi „Jordan Pass“ pirkome iš anksto internetu, už įėjimą nereikėjo mokėti papildomai. Jei teko matyti nuotraukas iš Petros, tai tikrai nemanykite, kad tai tik keletas senovinių tvirtovių – miestą sudaro didžiulė teritorija, kad pamatytum ją visą, reikia turėti mažiausiai vieną dieną – nuo ankstaus ryto iki sutemų. Kadangi mes pradėjome lankymą tik apie vidurdienį, o gruodį Jordanijoje temsta penktą valandą vakaro, nenuėjome iki galinio taško – Vienuolyno.
Vartai į Petrą – tai kanjonas Al-Siq. Iki jo nuo vietos, kur perkami bilietai, reikia eiti apie 15 minučių, bet čia pat savo paslaugas siūlo vietiniai – galima joti ant arklio arba kupranugario nugaros, važiuoti vežimu. Būkite atsargūs – arabai sakys, kad važiavimas yra įtrauktas į bilieto kainą, tačiau paskui vis tiek paprašys arbatpinigių, o minimumas – 6,5 euro už vieną žmogų. Jei bandysite duoti mažiau, geruoju nesibaigs.
Visas grožis prasideda ties vartais į Petrą. Nuo čia visą laiką eisite siauru praėjimu, kurio plotis – nuo 3 iki 12 metrų. Su kiekvienu žingsniu buvome vis labiau pakerėtos neapsakomos šitos vietos atmosferos ir gamtos didybės.
Įsivaizduokite kelių metrų tarpeklį, kurio aukštis siekia 80 metrų, ir žiūrint į viršų nematyti pabaigos... Praėjus Al-Siq, atsiveria vaizdas į Treasury (Iždas). Nors keliavome ne sezono metu, prie Iždo laukia minia visokiausių pardavėjų ir gidų. Jie siūlo nuvesti į vietą, iš kurios atsiveria vaizdas į Iždą iš viršaus. Už paslaugą prašo iš pradžių 15 eurų už asmenį, bet mums pavyksta nusiderėti – už tą pačią kainą nuves mus abi. Lipti į viršų be gido yra uždrausta.
Lipant į kalną greitai supratome, kodėl – kelias pavojingas, buvo tokių vietų, kur mano draugė jau buvo nusprendusi neiti toliau, nes buvo labai statu, aukštai ir baisu. Bet su vietinio gido pagalba įtikinau ją vis dėlto kopti į patį viršų – tikrai buvo verta. Stovėdamas ant uolos ir žiūrėdamas į Iždą iš viršaus jautiesi kaip Liūtas karalius, kuris nugalėjo visas savo baimes ir dabar turi pasaulį po savo kojomis. Be to, tikrai turėsite nuotrauką, vertą „Instagram“.
Nulipam žemyn ir leidžiamės toliau – už posūkio šalia Iždo atsiveria naujas vaizdas į Petrą – prasideda „Street of facades“, matome 40 uolose iškaltų kapaviečių, o visai šalia jų – senovinį amfiteatrą.
Toliau einame Petros centro link. Jei norite pasiekti vadinamąjį Vienuolyną (Monastery), reikia turėti daugiau laiko – išvykti iš pat ryto. Kadangi tuo metu, kai priėjome Petros centrą, iš kurio reikia kopti į viršų Vienuolyno link, saulė jau po truputį pradėjo leistis, nusprendėme šią vietą palikti netyrinėtą. Bet mūsų ekskursija anaiptol nesibaigė.
Tik Petroje supratau, ką reiškia gyvas muziejus – susipažinome su beduinu, kuris sutiko parodyti mums savo namą oloje. Pasirodo, dalis beduinų vis dar nakvoja Petroje. Jo kambariukas tikrai buvo urvo viduje, be langų, viduje – tik lova, ant sienų plakatai su Bobu Marley. Beduinas labai noriai pasakojo savo istoriją apie tai, kaip vietiniai gyventojai buvo perkelti į gretimą gyvenvietę, dabar dieną jie grįžta dirbti į Petrą, o kai kurie pasilieka nakvynei. Jei esate tikrai bebaimis keliautojas, yra galimybė pernakvoti senoviniame name – uolos viduje.
Petroje būtinai sustokite, atsisėskite ant senovinių uolų – prie jūsų tikrai prieis vietiniai gyventojai, kad papasakotų savo istorijas. Mums teko susipažinti su keliais beduinais, kurie sugriovė mano visus turėtus stereotipus apie arabus. Jie buvo be galo draugiški, paslaugūs, neįkyrūs. Be to, puikiai kalbėjo angliškai.
Nežinau, iš kur toks sutapimas, bet visi sutikti beduinai buvo 23–jų metų. Pasakojo, kad su turistais gali dirbti tik iki maždaug 28 metų, vėliau jau reikėtų kurti šeimas. Iš jų žodžių jaučiasi, kad jie myli laisvę ir tokį gyvenimo būdą – jų sielos vis dar laukinės.
