2026-06-01 21:33

Be deguonies ir be šerpų: lietuvio drama Evereste, apie kurią kalba pasaulis

Eglė Dagienė
GYVENIMAS žurnalistė
Pirmadienio vakare Vilniaus oro uoste artimieji, bičiuliai ir bendražygiai pasitiko vieną žinomiausių Lietuvos alpinistų – Saulių Damulevičių. Po beveik dviejų mėnesių Himalajuose jis sugrįžo iš ekspedicijos į Everestą, kur bandė padaryti tai, ko iki šiol nėra pavykę nė vienam lietuviui – įkopti į aukščiausią pasaulio viršūnę be papildomo deguonies ir be šerpų pagalbos.
Saulius Damulevičius
Saulius Damulevičius / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Nors šįkart Everesto viršūnės pasiekti nepavyko, ekspedicija S.Damulevičiui pažėrė ne vieną išbandymą. Leidžiantis nuo kalno jam pasireiškė aukštuminės ligos simptomai, o vėliau užsienio portaluose pasirodė ir prieštaringų pranešimų apie jo būklę. Vis dėlto pats alpinistas sako, kad svarbiausias sprendimas buvo laiku apsisukti ir saugiai grįžti namo.

„Nerealus jausmas grįžti, bet dar reikia priprasti. Du mėnesius mačiau tik ledą, uolas ir sniegą. Jau Katmandu daug spalvų buvo... labai gera grįžti namo“, – 15min atviravo alpinistas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Saulius Damulevičius
Lukas Balandis / BNS nuotr./Saulius Damulevičius

Sprendimas apsisukti buvo vienas sunkiausių

Everesto šturmo metu S.Damulevičius buvo pasiekęs maždaug 8400 metrų aukštį, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo nusprendė nebetęsti kopimo: „Man ne pirmas kartas, kai tenka apsisukti, ir tas sprendimas visą laiką būna labai sunkus. Plėšo didelė atsakomybė – iš vienos pusės noras įgyvendinti misiją, kurią užsibrėžiau, iš kitos pusės – atsakomybė grįžti sveikam namo ir bandyti dar kartą. Kalnas visada bus ten. Svarbu, kad gali sugrįžti“.

Vis dėlto šią ekspediciją į Everestą jis vertina kaip svarbų pasiekimą. „Manau, pavyko pademonstruoti ir net sudominti pasaulį, nes aš vienintelis kopiau tokiu būdu – ne tik be papildomo deguonies, bet ir be šerpų pagalbos. Visą mantą, ekspedicinę palapinę, viryklę nešiausi pats. Viską dariausi pats. Pavyko parodyti, kad tai įmanoma. Pademonstravome profesionalumą, dabar belieka pademonstruoti rezultatą“, – tvirtino S.Damulevičius.

Vienintelis būdas išsigelbėti gelbėtis pačiam

Saulius neslėpė, jog didžiausias išbandymas jo laukė ne kylant, o leidžiantis. Jam prasidėjo aukštuminės ligos simptomai. Tokiu atveju skysčiai gali kauptis smegenyse arba plaučiuose. „Man buvo tas antrasis variantas. Gal šiek tiek geresnis, nes orientavausi, buvau adekvatus, žinojau, kas su manimi vyksta, todėl galėjau priimti tam tikrus sprendimus“, – aiškino jis.

Sauliaus Damulevičiaus feisbuko paskyros nuotr./Saulius Damulevičius
Sauliaus Damulevičiaus feisbuko paskyros nuotr./Saulius Damulevičius

Tuo metu jis buvo vienas vadinamojoje mirties zonoje. „Pradžioje tikiesi kažkokio šiaudo, gelbėjimosi rato. Išsiunčiau tarptautinį pagalbos signalą ir tikėjausi, kad kažkas ateis padėti. Bet galiausiai suvokiau, kad negaliu tikėtis greitos pagalbos ir vienintelis būdas išsigelbėti yra gelbėtis pačiam“, – pasakojo alpinistas.

Anot jo, kritiniu momentu jam padėjo psichologinės treniruotės ir ankstesnės patirtys, kai buvo patyręs dusimų.

„Žinojau, kad negalima panikuoti, įsileisti baimių. Reikia smegenis nukreipti į veiksmą – po truputį kvėpuoti ir judėti nuo kalno žemyn, žingsnis po žingsnio. Ir tai pasiteisino. Realiai aš išsigelbėjau pats“, – atviravo S.Damulevičius.

Sudėtingiausią nusileidimo atkarpą nuo vadinamosios mirties zonos iki maždaug 7000 metrų aukščio jis įveikė vienas. Kelyje sutiko du alpinistus, turėjusius papildomo deguonies, tačiau pagalbos iš jų neprašė. Pasiteiravęs, ar jie atėjo jam padėti, ir išgirdęs neigiamą atsakymą, palinkėjo sėkmės ir tęsė kelią žemyn savo jėgomis. Dėl pablogėjusios savijautos nusileidimas truko daugiau nei šešias valandas.

Lietuvos šaulių sąjungos / Shutterstock nuotr. / „15min“ fotomontažas/Saulius Damulevičius pradeda kelionę į Everestą
Lietuvos šaulių sąjungos / Shutterstock nuotr. / „15min“ fotomontažas/Saulius Damulevičius pradeda kelionę į Everestą

Paskleista klaidinga informacija supykdė

Po įvykių Evereste tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad lietuvis alpinistas buvo rastas kritinės būklės, be maisto, vandens ir deguonies. S.Damulevičius sako, kad tokia informacija neatitiko tikrovės: „Pažįstu tuos žmones, kurie taip parašė. Išties apmaudu. Rašė, kad rado mane pusgyvį, be vandens, maisto ir deguonies. Realiai tą maistą, kurį parsinešiau iš Everesto, dar dvi dienas valgiau Katmandu. Vandens taip pat turėjau, berods, dar pusę litro. Tad tai buvo visiška netiesa“.

Anot S.Damulevičiaus, netiksli informacija apie jo būklę ir tariamai suteiktą pagalbą galėjo turėti labai rimtų pasekmių. Jis pasakojo, kad tuo metu vis dar laukė pagalbos, tačiau viešojoje erdvėje jau buvo skelbiama, jog juo pasirūpinta. Jo įsitikinimu, tokie pranešimai ne tik klaidino jo artimuosius, bet ir galėjo sutrukdyti laiku sulaukti pagalbos.

„Everestas yra toks kalnas, kuris iškelia daug ego ir parodo tiek geriausias, tiek blogiausias žmonių puses. Šiuo atveju kai kurie žmonės pasirodė ne iš gerosios pusės“, – teigė alpinistas, neslėpdamas, jog ketina aiškintis, kaip ir kodėl pasklido tokia informacija.

Reabilitacija ir nauji planai

Dabar alpinisto laukia ne tik poilsis, bet ir reabilitacija. Nors po nusileidimo nuo Everesto teko atlikti nemažai sveikatos patikrinimų, rimtų sutrikimų medikai nenustatė.

„Tyrė plaučius, tikrino rankų nušalimus, darė kraujo tyrimus. Nieko labai ypatingo nėra, bet pirštų reabilitacija gali užtrukti net kelias savaites“, – sakė S.Damulevičius.

Vis dėlto ekspedicija paliko savo pėdsakų. Dėl nušalusių rankų pirštų alpinistui dar teks kurį laiką sveikti, o per du mėnesius Himalajuose jis neteko daugiau nei dešimties kilogramų svorio. Pasak jo, dabar svarbiausia leisti organizmui atsigauti, gerai išsimiegoti ir normaliai pavalgyti.

„Ant kalno praleidi penkias minutes, padarai porą kadrų, o tie kadrai dabar bus auksiniai, nes kainuos ilgą reabilitaciją“, – šyptelėjo alpinistas.

Kol kas jo norai labai žemiški: „Dabar noriu tik miego, poilsio ir gero maisto“. Tiesa, ilgai ilsėtis neketina. Vienas pirmųjų Sauliaus tikslų – apsiauti sportbačius ir išbėgti į Vingio parką pasitikrinti, kokios formos grįžo po sudėtingiausios savo ekspedicijos.

Nors organizmui dar reikės laiko atsigauti, apie naujus iššūkius S.Damulevičius jau galvoja dabar. Alpinistas užsiminė, kad visiškai pasveikęs norėtų leistis į dar vieną ekspediciją, kuri galėtų įvykti dar šiemet: „Manau, gal ir šį rudens sezoną pradėsime su labai įdomia, netradicine ekspedicija, kaip man ir patinka. Tikiuosi, tai pavyks įgyvendinti, kai pilnai atsistatysiu“.

Nepaisant nesėkmingo bandymo šį sezoną Saulius neatsisako ir minties sugrįžti į Everestą. Pasak jo, nepasiektos viršūnės motyvaciją tik sustiprina.

„Alpinistas visada nori įkopti, ir tie apsisukimo epizodai, kai nepavyksta kažko padaryti, tik grūdina charakterį. Tada dar labiau norisi geriau pasiruošti, kad būtum saugesnis ir rezultatas būtų geresnis“, – teigė S.Damulevičius.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą