15min be reklamos
2023 01 14, 10:00

Šalikelėje išsibarstęs kaimas, kuriame – unikali bažnyčia ir dvaras, išauginęs sukilimo didvyrį

Apie nuolat naujai sužavinčias Lietuvos pakampes galima pasakoti valandų valandas, visgi pakampėmis vadinu ne tik atokiausias šalies vietas, bet ir tai, kas yra šalia.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.)
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.) / „Vieškeliu dundant“ nuotr.

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Šis ruduo nepagailėjo spalvingų kelionių, kurių didelės dalies jums dar nespėjau papasakoti, tad pusiaužiemis – pats metas grįžti ne tik į akvarelinius peizažus, bet ir į vietas, kurios vertos didesnio mūsų dėmesio.

Savaime aišku, kad Panevėžio miestą žino visi, tačiau ar daug kas girdėjo apie Panevėžiuką?

Dėl pavadinimo skambesio gali kilti mintis, kad šis kaimas yra kur nors greta Panevėžio, tačiau taip nėra. Panevėžiukas įsikūręs Kauno rajono šiaurinėje dalyje. Žinoma, jau pavadinimas išduoda, kad jį galima rasti šalia Nevėžio upės – vos už kelių kilometrų nuo magistralinio kelio, jungiančio Kauną ir Klaipėdą, netoli Babtų.

„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.)
„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.)

Panevėžiukas tikrai turi kuo pasigirti – čia rymo ir išskirtinė Lietuvoje bažnyčia, ir gilią istoriją menanti dvaro sodyba.

Bet kuris įvažiavęs į šį seną kaimą pirmiausiai įdėmiau nužvelgs Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią. Akivaizdu, kad ji skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Pastatas atrodo neįprastai, nors iš karto gal ir sunku suprasti, kodėl. Jei bažnyčią apeitume aplink ar žvelgtume iš viršaus, galvos sukti nereikėtų, ji – trikampio formos.

Ar dar esate matę tokių šalyje? 1747 m. pastatyta bažnyčia yra vienintelė mūrinė trikampio plano bažnyčia Lietuvoje. Tiesa, yra ir dar viena – Degučių kaime, Šilutės rajone, bet ji – medinė, pastatyta šiek tiek vėliau.

Dėl pavadinimo skambesio gali kilti mintis, kad šis kaimas yra kur nors greta Panevėžio, tačiau taip nėra.

Šios unikalios mūrinės bažnyčios statybą inicijavo Panevėžiuko dvaro savininkas, Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis. Vėlesniais laikais prie reikšmingo sakralinio statinio išlikimo ženkliai prisidėjo ir dvarininkai Korevos – jie atstatė sienas, įkūrė zakristiją.

Daug kilmingųjų nugulė bažnyčios rūsiuose, tačiau palaidojimai buvo sunaikinti II-ojo pasaulinio karo metu. Kiti ilsisi šventoriuje.

„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.)
„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (Kauno r.)

Vėlyvojo baroko stiliaus Panevėžiuko bažnyčia ypatinga dar ir tuo, kad ją statė paprasti liaudies meistrai, o ne koks žymus architektas. Beje, ji garsėja ir savo varpu, kuris yra gerokai senesnis už pačią bažnyčią. Varpą 1639 m. pagamino Karaliaučiaus liejimo meistras Mikalojus Šidichenas.

Panevėžiuko bažnyčia ypatinga dar ir tuo, kad ją statė paprasti liaudies meistrai, o ne koks žymus architektas.

Rašytiniuose šaltiniuose Panevėžiukas minimas nuo XIV a., o Panevėžiuko dvaras − nuo 1544 m.

Dvaro sodyba įsikūrusi kaimo pakraštyje. Deja, bet didžiausias dvaro statinys – rūmai – atrodo niūriai: suskilusios sienos, kiauri langai, smengantys pamatai, jiems gyvybingumo suteikia nebent raudonuojantys degtų plytų kaminėliai. Rūmų vidurinė dalis – medinė, šoniniai mūriniai priestatai buvo pastatyti vėliau.

„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko dvaro rūmai (Kauno r.)
„Vieškeliu dundant“ nuotr. / Panevėžiuko dvaro rūmai (Kauno r.)

Greta rūmų dunkso oficina, ledainės fragmentai, yra ir senovinis iš plytų mūrytas šulinys, nors jo viršutinė dalis – iš betoninio rentinio.

Matyti, kad dvaro sodyba daugelį metų buvo apleista, tačiau lankymosi metu pastebėjau čia vykstančius darbus – kai kur sustumdyti žemių kauburiai, gulėjo krūva lentų. Gal strategiškai puikioje vietoje esantis Panevėžiuko dvaras greitai atgims?..

Nors sovietmečiu dvare veikė skirtingos įstaigos, interjere dar išliko svarbių autentikos detalių, tarp kurių ir bajorų laikus menanti keraminių plytelių danga. Įdomu tai, kad jos pagamintos šiam dvarui priklausiusioje plytinėje „O. K. Panevėžiukas”, kurią 1896 m. įkūrė jau minėtieji dvarininkai Korevos.

Plytinėje taip pat pagaminta dvaro stogo danga – keraminės čerpės, jos sukurtos specialiai Panevėžiuko dvarui.

Plytinėje taip pat pagaminta dvaro stogo danga – keraminės čerpės, jos sukurtos specialiai Panevėžiuko dvarui. Ant čerpių net įspausti bajorų Korevų giminės simboliai. Mažai kuris dvaras tuo galėtų pasigirti.

Panevėžiukas turėtų būti žinomas tiems, kurie domisi 1863–1864 m. sukilimu. Šio kaimo dvare gimė ir užaugo Kletas Julius Koreva (1837–1863 m.). Jaunasis bajoras aktyviai priešinosi Rusijos carizmo idėjoms, tapo sukilėliu. Prasidėjus sukilimui, nuo 1861 m. buvo Trakų apskrities karinis viršininkas. Apskrityje organizavo sukilėlių būrius (sukilime dalyvavo ir du jo broliai Korevos).

Deja, 1863 m. K.J.Koreva pateko į rusų pasalą. Kauno kalėjime K.J.Koreva jau buvo bene pergudravęs rusus, tačiau jį išdavė kitas sučiuptas sukilėlis.

Kovo mėnesį, būdamas vos 26 m., Panevėžiuko bajoras karo lauko teismo nuosprendžiu buvo viešai sušaudytas. Jis tapo pirmąja sukilimo auka Lietuvoje dar iki atvykstant žiauriajam Muravjovui Korikui.

Į sukilimo istoriją amžiams įsirašiusi Korevų giminė Panevėžiuko dvarą valdė iki II-ojo pasaulinio karo. Sovietiniais laikais čia veikė kultūros centras, mokykla.

Jis tapo pirmąja sukilimo auka Lietuvoje dar iki atvykstant žiauriajam Muravjovui Korikui.

Nors Panevėžiuko pavadinimui ir pasirinkta mažybinė forma, kaimo istorija neįsivaizduojama be didžių asmenybių – nuo išskirtinę bažnyčią pastačiusių liaudies meistrų iki jauno bajoro, kuriam už tėvynę teko paaukoti save...

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Vieškeliu dundant

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką