Tradiciškai Sartų šventė vykdavo pirmąjį vasario savaitgalį, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų šiemet ją nutarta perkelti į vasario 15 dieną.
„Šventė vyks jau 113-ąjį kartą. Oro sąlygos nesuteikė progos suorganizuoti ristūnų varžybų, tačiau „Sartai 2025“ žirgų pasirodymų tikrai netrūks“, – kalbėjo Kęstutis Svilas, bendrovės „Lietuvos žirgynas“ Sartų žirgyno skyriaus vedėjas.
Į šventę viliojo ir zefyrai bei apelsinai
Dusetose gimęs, augęs ir po mokslų tuomečiame Buivydiškių žemės ūkio technikume į tėviškę sugrįžęs vyras Dusetų žirgyne dirba nuo 1981 metų.
Paprašytas prisiminti jo akyse prabėgusią Sartų žirgų lenktynių istoriją, jis sako, kad tai visuomet būdavo laukiamiausias metų renginys Dusetose.
„Sartų žirgų lenktynės man ir visiems dusetiškiams buvo tarsi įaugusios į kraują. Baigiantis metams visi giminės ir pažįstami jau klausinėdavo, kada gi ta Sartų šventė bus.
Jos visi laukdavo kaip kermošius: toliau gyvenantys giminaičiai pas dusetiškius suvažiuodavo jau iš vakaro. Visi norėjo kuo anksčiau pakliūti, tad aplinkiniai keliai būdavo pilni plūstančiųjų į šventę“, – atsiminimais dalinosi K.Svilas.
Anot jo, visais laikais žmones į šventę viliojo ne tik žirgų varžybos, bet ir mugės, pasirodymai, karnavalai. „Į šventę prekybininkai atveždavo ir apelsinų, zefyrų – anuomet tai būdavo retenybė, deficitas. Juos supakuodavo po vieną ar kelis – tarsi dovanėles. Visiems būdavo daug džiaugsmo. Mugės visuomet žmonėms patikdavo“, – pasakojo dusetiškis.
Varžybų taką matuodavo ant Sartų ežero ledo
Jis patikino, kad ruošiantis šventei darbo niekuomet netrūkdavo.
„Mums, darbuotojams, artėjant Sartų žirgų lenktynėms, pagrindinis uždavinys būdavo paruošti ledo taką varžyboms. Iki 1996 metų, kuomet dar žiemos būdavo šaltos, varžybų taką matuodavome ant Sartų ežero ledo: takas buvo 1609 metrų – angliškos mylios – ilgio“, – pasakojo K.Svilas.
Iššūkių ruošiant trasą ant ežero ledo netrūkdavo. Reikėdavo imtis visokiausių atsargumo priemonių, kad traktoriumi valant taką ledas neįlūžtų ir jis ežeran neįsmuktų“, – prisiminė Kęstutis.
Iki 1996 metų, kuomet dar žiemos būdavo šaltos, varžybų taką matuodavome ant Sartų ežero ledo.
Anot jo, ir anksčiau pasitaikydavo žiemų, kai ežeras neužšaldavo – kartais ir kelis metus iš eilės ledas jo nesukaustydavo. Tuomet varžybos būdavo perkeliamos į Utenos hipodromą, o nuo 1997 metų jos vykdavo jau ir Dusetų hipodrome.
Žirgų lenktynės – nykstantis sportas
Paklaustas, ar labai pasikeitė šventė per ilgus metus, Kęstutis sako, kad žirgų lenktynės – nykstantis sportas.
Anksčiau varžybos vykdavo tik su Lietuvoje augintais žirgais.
„Anksčiau apie 100–120 žirgų buvo registruojama varžyboms, o dabar džiaugiamės, jei 30–40 susirenka. Anksčiau varžybos vykdavo tik su Lietuvoje augintais žirgais. Jei žirgas būdavo įvežtas iš kitos šalies, jis turėdavo, jei gerai pamenu, būti išlaikytas Lietuvoje bent metus – kitaip nebūdavo leidžiama startuoti. O dabar dalyvaujama daugiausia su įvežtais Amerikos ristūnais“, – pasakojo Sartų žirgyno skyriaus vedėjas K.Svilas.
Anot žirgininkystės entuziasto Kęstučio, nors žirgų dabar dalyvauja ir mažiau, visgi varžybų rezultatai žymiai geresni.
„Didžiojo prizo laimėtojo 1933 metais pasiektas rezultatas buvo 4 minutės ir 19 sekundžių, o štai 2017 metais Egidijus Gudonis iš Utenos rajono su žirgu laimėjo atskriejęs tik per 2 minutes.
Žinoma, kito ir patys varžybiniai vežimėliai. Iš pradžių būdavo varžomasi tam tikromis rogutėmis, nuo 1981 m. pradėta varžytis su sportiniais vežimėliais, o dabartiniai vežimėliai gali atstoti ir geros mašinos kainą. Rezultato laikui šiek tiek įtakos turi ir vežimėliai, tačiau labiausiai jis priklauso nuo pačių žirgų. Dabar dažniausiai varžomasi su Amerikos, Prancūzų ristūnais, kurie yra labai greiti“, – sakė K.Svilas.
Pasak jo, iki 1999 metų Dusetų žirgyne buvo laikoma nemažai ristūnų. Dabar, sujungus tris žirgynus, yra įsteigtas „Lietuvos žirgynas“, saugomi lietuviškų veislių genofondai. Kiekvienas žirgynas augina skirtingas veisles, tad Dusetose laikoma apie 250 stambiųjų žemaitukų.
Legenda apie piktą poną, ežeran įlūžusį
Kaip ir visi ilgaamžiai dalykai, Sartų žirgų lenktynės turi savo legendą. Ji pasakoja, kad kadaise Dusetose gyveno piktas ponas. Kartą pas jį atėjo baudžiauninkas su gražuole nuotaka prašydami leidimo susituokti.
Piktasis ponas užsimanė paveržti merginą ir pasiūlė vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo: kas laimės lenktynes, tam ir atiteks mergina.
Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o baudžiauninkui teko lenktyniauti su sena kumele, bet jis vis tiek laimėjo. Ponas supykęs liepė jaunuolį nuplakti, bet tuo metu ežero ledas po pono kojomis įlūžo ir pikčiurna prasmego ežeran su visais savo žirgais.
O realybėje pirmosios žirgų lenktynės Dusetose įvyko dar XIX amžiuje. Nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos žirgų sporto tradicija. 1955 metais lenktynės paskelbtos respublikinėmis.
Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o baudžiauninkui teko lenktyniauti su sena kumele.
Išpopuliarėjusiose varžybose žmonės galėjo grožėtis ne tik žirgų lenktynėmis – kartu su jomis pradėti rengti ir koncertai, mugės – jau daugiau kaip prieš pusę amžiaus jose pradėta prekiauti įvairiausiais skanėstais: riestainiais, dešrų rinkėmis, sūriais, vietinės gamybos gėrimais.
Daug įvairių smagių veiklų Dusetose žiūrovų lauks ir šiemet. Šventėje bus ne tik žirgų eisena, bet ir galimybė pasigrožėti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos paruošta parodomąja figūrinio važiavimo su karietomis ir jojimo programa. Lauks ir daug kitų pramogų: pasivažinėjimas karietomis, žygis ar žiemos maudynės Sartų ežere.
Visą dieną veiks mugė, skambės gyva muzika. Peno sielai ras ir meno mėgėjai: Dusetų dailės galerijoje bus galima pasigėrėti tarptautinės parodos „Žirgas mene“ eksponatais.
