O žinote, kur aš pats pirmą kartą patyriau Šeduvos paminėjimą? Senais laikais buvo toks vaikiškas žurnalas „Genys“, kuriame aš, vos išmokęs skaityti, sėdėdamas savo močiutės mokytojos Izabelės Ragauskienės namuose Kaune, tą pavadinimą ir užmačiau.
Tiesa, jis buvo užrašytas ne paprastai, o pateiktas užduotėlės forma, tai yra parašytas – „Še2va“. Vaikai turėjo atspėti taip užkoduotą miestą. Aš, aišku, šią užduotį įveikiau nesunkiai, nes močiutės mokytojos pastangų dėka buvau anksti išmokęs skaityti.
Vienas labiausiai Šeduvą garsinančių dalykų yra jos legendinis malūnas – tikiu, daug kas yra ir apie jį girdėjęs. Tas malūnas stovi šalia Kėdainių–Šiaulių kelio, tad bet kuris, važiuojantis tuo keliu, turėtų būti visiškas kurmis, kad jo nepastebėtų.
