S.Grigorjevas pasakoja, jog trauka šiai šaliai atsirado dar vaikystėje. „Kai buvau vaikas labai mėgdavau per televiziją žiūrėti japonišką animacinį filmą „Drakonų kovos“.
Dabar kartu su kolegomis iš Japonijos ambasados juokaujame, jog japoniška animacija yra geriausias jų rinkodaros įrankis. Nes jauni žmonės, vaikai žiūrėdami šiuos filmukus pastebi, kad personažai valgo kitokį maistą, miega ant grindų ir elgiasi kitaip, nei esame įpratę. Mane, kaip ir daugelį žiūrovų, tai sužavėjo ir bėgant metams šis susidomėjimas išaugo į darbą“, – pasakojo vilnietis.
Pasak jo, pradžioje tėvai kritikuodavo, kad per daug laiko praleidžia besidomėdamas Japonijos kultūra. Tačiau tai jo nesustabdė. O po pirmosios kelionės entuziazmas tik išaugo ir kartu su bendraminčiais jaunas vyras pradėjo organizuoti pirmąjį festivalį, kurio tikslas buvo supažindinti lietuvius su Japonijos kultūra.
„Žinoma, tuomet tėvų nuomonė, jog tai tik laiko švaistymas, pasikeitė“ – šmaikštavo S.Grigorjevas.
Paklaustas, kuo jį žavi ši vakariečiams vis dar egzotiška šalis, S.Grigorjevas pasakojo, jog bene labiausiai jam patinka informacinių, reklaminių stendų gausa miestų gatvėse.
„Kadangi esu grafikos dizaineris, man itin patinka, kaip japonai išnaudoja kiekvieną laisvą plotą reklaminiams stendams. Visi jie ryškūs ir masyvūs.
Dažnai vakariečiams sunku priprasti prie tokių chaotiškų vaizdų miestų gatvėse.
Žiūrint į juos akivaizdu, kad japonų kūryba yra sąlygota tikrai ne vakarietiškos mokyklos“, – sakė grafikos dizaineris.
Japonijos žinovu jau galintis vadintis lietuvis pastebėjo, kad pas mus, kaip ir didžiojoje dalyje Vakarų šalių, kai kurie japoniškos kultūros dalykai vis dar suprantami neteisingai. Pavyzdžiui, animacija.
„Vakarų kultūroje japoniška animacija dažnai interpretuojama klaidingai, tarkim, Lietuvoje, šie animaciniai kūriniai yra skirti vaikams, jaunesniems žiūrovams. Tuo metu patys japonai animacijos forma pateikia aktualijas ir rimto turinio naujienas. Begalė šios industrijos kūrinių yra skirta suaugusiems“, – apie klaidingą požiūrį į japonišką animaciją pasakojo S.Grigorjevas.
Metro vagonuose – visiška tyla
Anot S.Grigorjevo keliaujant į Azijos šalis susiduri su kultūriniais skirtumais, kurie vakariečiams sunkiai suprantami.
„Vienas labiausiai mane nustebinusių momentų buvo, kai keliavome metro, kuriame galioja nerašytos, tačiau labai griežtos taisyklės.
Kadangi šioje šalyje gyventojų tankumas yra labai didelis, tai ir važiuoti tenka susigrūdus, tačiau japonai jaučia pagarbą šalia esančiam žmogui, todėl metro nevalgo kvepiančio maisto, išjungia telefono garsą, stengiasi maksimaliai netrukdyti kitų savo buvimu.
Pradžioje tai labai stipriai stebina. Keista, kai įžengi į prigrūstą vagoną, o ten – visiška tyla. Tačiau vakarais ši taisyklės nebegalioja, pavyzdžiui, važiuojant metro penktadienio vakarą visas traukinys tauškės, bendraus visi bus laimingi“, – pasakojo keliautojas.
Pokalbis dėl darbo – prie alaus bokalo
Japonija gyvenantis lietuvis tikino, kad japonai yra labai draugiški žmonės.
„Tokijuje užėjus į kokį nors restoraną, net ir patį mažiausią, su tavim pasisveikins, parodys kur atsisėsti, padėkos bei palinkės gero vakaro“.
Tačiau toks mandagumas, anot S.Grigorjevo, kartais gali ir apsunkinti. „Japonams yra sunku pasakyti žodį „ne“. Tad, net jeigu gatvėje pasiteiravus kelio vietinis jo nežinos, vis vien stengsis parodyti, jog jis nori tau pagelbėti.
Jis greičiausiai nurodys bet kurią kryptį. Todėl reikia žinoti, kad kelio reikėtų klausti bent trijų žmonių ir tik tuomet, kai iš visų gaunate vienodą atsakymą, keliauti link tikslo“, – patarė vyras.
Šį rudenį į Japoniją vėl planuojantis keliauti vyras prisiminė dar vieną neįprastą japonų įprotį – darbo reikalus spręsti neformalioje aplinkoje.
„Japonijoje yra įprasta po darbo kartu su kolegomis ir vadovais traukti į barą, pabendrauti, išgerti ir aptarti rūpimus klausimus. Tokio pasisėdėjimo metu gerdami alų jie gali pasikalbėti su vadovu apie atlyginimą ar paaukštinimą“, – pasakojo lietuvis.
S.Grigorjevui Japonija atrodo labai saugi šalis. Jis pasakojo, jog čia žmonės drąsiai palieka savo daiktus restoranuose nesaugomus – jiems net minties nekyla, jog kažkas gali dingti.
„Daugelis Japonų palikdami dviračius šalia namų nakčiai jų nerakina. Iš pradžių tai stebina, bet gana greitai pripranti. Grįžus į Lietuvą apima nusivylimas, jog mūsų šalyje tenka akylai saugoti savo turtą.
Dėl šios priežasties japonų turistai neretai nukenčia nuo ilgapirčių Lietuvoje – jie nemoka saugoti savo daiktų“, – sakė Japonijoje tris kartus buvęs S.Grigorjevas.
Anot keliautojo, kainos Japonijoje tikrai negąsdina, reikia tik mokėti rinktis.
„80 proc. žmonių, su kuriais susiduriu, mano, kad į Japoniją keliauti yra be galo brangu. Tačiau dabar į Japoniją galima nuskristi už 500-600 eurų, apgyvendinimas toliau nuo miesto centro irgi nėra brangus“, – tikino pašnekovas.
Nemažą dalį išlaidų kelionėse tenka atiduoti maistui. Pasak S.Grigorjevo, Japonijoje galima rasti patiekalų už įvairią kainą. Svarbiausia – nebijoti ieškoti ir ragauti, nes daugelio produktų ir valgių skonis stebina lietuvišką gomurį:
„Japonijoje net ir tas maistas, kuris yra gaminamas, tiesiog, gatvėje, nenuvilia nei kiekiu, nei kokybe. Papietauti galima už 5-6 eurus.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Penki skambių sostinių nustelbti, tačiau ne mažiau įspūdingi miestai
Keliautojams, kurie nori pažinti Japonijos kultūrą iš arti, pašnekovas patarė išeiti iš savo komforto zonos ir nors vieną kelionės dieną pabėgti nuo centrinių gatvių šurmulio, įsibrauti į siaurus skresgatvius: „Nueikite ten, kur tiesiog ant gatvės yra kepamas tradicinis maistas, o apie anglišką meniu negalima net pasvajoti“.
Jo teigimu, tokioje vietoje, kur vietiniai turistus nulydi akimis, bus geras ir autentiškas maistas. Be to, būtent čia iš arti galėsite pamatyti japonų kasdienybę bei pabendrauti su vietiniais prie alaus bokalo.
Japoniškos kultūros pliūpsnis Lietuvoje
Savo meilę japonų kultūrai S.Grigorjevas parodo ne tik nuolatinėmis kelionėmis į šią tolimą šalį. Jis jau septynerius metus organizuoja Japonijos kultūros festivalį „nowJapan“. Šiemet pirmą kartą vyks ir Japonijos – Baltijos dizaino savaitė.
„Šie renginiai turi savitą braižą: stengiamės pateikti daug vakariečiams neįprastų kūrybinių kampų ir visa tai pristatyti kūrėjams bei plačiajai visuomenei.
Azijos regiono kultūra kol kas mažai paveikė mūsų kūrėjus. Dažnai jie nori, tačiau nežino, nuo ko pradėti pažintį su, pavyzdžiui, Japonija. Mūsų tikslas – kad kiekvienas, čia apsilankęs, galėtų parsinešti kažką japoniško namo. Nesvarbu, ar tai būtų sprendimas, ar idėja, ar apčiuopiamas daiktas“, – pagrindinį festivalio tikslą nurodė vienas iš jo rengėjų S.Grigorjevas.
Didžiausias Baltijos šalyse tradicinės ir šiuolaikinės kultūros festivalis „nowJapan“ šiemet vyks rugsėjo 26-27 dienomis.
Septintą kartą rengiamas festivalis šiemet laužys mitus apie Tekančios Saulės šalį: renginiuose Japonijos kultūra bus pavaizduota tokia, kokia ji yra – ryški ir traukianti akį.
