Sekite 15min Google
Akmeninių rutulių randama nedidelėje Kanjo saloje (Isla del Caño) ir Diquís deltoje. Čia anksčiau buvo aptikta daugiau kaip 300 akmeninių rutulių. Visi jie priklauso Diquís kultūrai.
Ši kultūra susiformavo Río Grande de Térraba upės slėnyje. Čia Diquís gyventojai sukūrė sudėtingas socialines, ekonomines ir politines sistemas, pagal kurias buvo organizuojama jų visuomenė. Naujausi kasinėjimai yra dalis pastangų apsaugoti paminklus tautos, kuri pasižymėjo itin sudėtinga visuomenės organizacija.
Kultūros klestėjimo laikotarpis
Čirikio laikotarpis, trukęs nuo 800 iki 1500 metų po Kr., buvo vienas svarbiausių Diquís kultūros raidos etapų. Kaip rašoma leidinio „Heritage Daily“ publikacijoje, daugelis gyvenviečių išaugo į dideles bendruomenes prie Térraba upės ir pagrindinių jos intakų aliuvinių žemių.
Žmonės statė didelius statinius iš apvalių riedulių, o gyvenvietėse buvo grįstų aikštelių, laidojimo vietų, taip pat apskritų ar stačiakampių pylimų su akmeninėmis sienomis.
Per šiuos šimtmečius Diquís kultūra pasiekė savo raidos viršūnę. Amatininkai gamino įmantrius keramikos, kaulo ir aukso dirbinius, o svarbiose gyvenviečių vietose išskaptuodavo akmeninius rutulius. Kai kurie rutuliai buvo išdėstyti eilėmis viešosiose aikštėse, kiti – prie įėjimų į valdančiojo elito ar genčių vadų būstus.
Kas nutiko Finca 6 vietovėje?
Komanda daugiausia dėmesio skyrė archeologinei Finca 6 vietovei, esančiai Osa kantone, Puntarenaso provincijoje. Ten esantys akmeniniai rutuliai sunyko dėl kelių priežasčių. Viena jų – pačios uolienos sudėties nulemti pokyčiai. Kita – drėgmės daroma žala. Trečia priežastis – uraganų ir tropinių audrų sukeliami potvyniai.
Taigi problemų kyla dėl įvairių priežasčių: kai kurios susijusios su pačių akmenų savybėmis, kitos – su drėgme ir atšiauriomis oro sąlygomis. Visa tai paskatino pradėti paminklų išsaugojimo projektą.
Kodėl akmeniniai rutuliai vėl buvo užkasti?
Darbai prasidėjo nuo paviršiaus tvarkymo. ENCRyM-INAH atstovė Isabel Medina-González pirmąjį etapą apibūdino taip:
„Intervencija apėmė paviršiaus valymą ir stabilizavimą, naudojant sutvirtinimo kraštus bei kalkių ir smėlio skiedinio lopus, kad būtų šiek tiek padidintas kietumas, taip pat apsauginių skiedinio sluoksnių įrengimą.“
Apdorojus rutulius, jie vėl buvo užkasti. Komanda juos uždengė geotekstilės, žvyro ir smėlio sluoksniais. Kosta Rikos nacionalinio muziejaus atstovas Javieras Fallasas paaiškino, kad šis sprendimas buvo išbandytas:
„Įsitikinome, kad tai padeda suvienodinti temperatūrą ir drėgmę, apsaugo nuo sąlyčio su rūgščiu molingu dirvožemiu ir neleidžia šalia augti augmenijai.“
Taigi kasinėjimai baigėsi neįprastai. Akmeniniai rutuliai buvo atkasti, nuvalyti ir sutvirtinti, o vėliau vėl grąžinti į žemę, uždengiant juos geotekstilės, žvyro ir smėlio sluoksniais. Kaip nurodoma šaltinyje, visi 6 rutuliai yra platesnio Diquís kultūros paminklų išsaugojimo projekto dalis.
