Su ispanakalbėmis, tiesa, viskas aišku – kaip joms nesimpatizavau anksčiau, taip ir dabar nesimpatizuoju. Kuba, Hondūras, Nikaragva ar Salvadoras yra ubagiškos ir nesaugios skylės, kur turistui nukentėti finansiškai ar fiziškai yra lengviau nei lengva. Dar pasiseks, jei būsi tik apgautas, apvogtas ar nesmurtiškai apiplėštas.
Mano brolis Vytautas Mikaitis Nikaragvoje buvo užpultas kažkokio bukapročio – gavo akmeniu į nugarą ir turėjo bėgti bei slapstytis nepažįstamų žmonių kiemuose. Arba Meksikoje, pavyzdžiui, nespėsi nė apsidairyti, o jau būsi apvogtas. Kuboje fizinių užpuolimų pasitaiko rečiau, bet kubiečiai yra meistriški turistų apgaudinėtojai – jie apiplėš tave su šypsena.
Aplankiau bent šešias regiono salas.
Apie Hondūrą ar Salvadorą išvis nekalbu, ten be ceremonijų gali būti nušautas jei nueisi ne ten, kur reikia. Žodžiu, ispanakalbėms Karibų šalims (išskyrus gal tik Kosta Riką) šiltų jausmų neturiu ir net daugelio numylėta Meksika manęs per daug nežavi – man nepatinka, kad vaikštant turiu dairytis, ar niekas į mane nesikėsina.
