Dar stovėdamos prie skelbimų lentos mintimis jau keliavome į tas išsvajotas šalis. Graikija – tai demokratijos lopšys, savo istorija ir senoviniais paminklais didinga ir garsi šalis. JAV – tai už Atlanto vandenyno slypinti, dažnam dar neatrasta žemė, kuri dažnai asocijuojasi su naujomis technologijomis, atsiveriančiomis galimybėmis bei svajonių šalimi. Mūsų vasaros tikslai buvo Graikija ir Amerika. Po daugybės laiškų, išsiųstų tarpininkams bei darbdaviams aiškinantis įvairias detales, pokalbių kolegijoje bei ambasadoje, laikėme skrydžio bilietus rankose ir su jauduliu laukėme išvykimo datos. Kiekviena diena buvo pilna įvairiausių spėlionių bei noro „užkariauti“ naują kraštą.
Graikijos tyrinėjimai
Po trijų valandų skrydžio lėktuvu bei poros valandų kelionės autobusu, pulkelis lietuvaičių pasiekė savo darbo vietą – viešbutį ir SPA centrą Chalkidikėje, Graikijoje. Pirmas įspūdis pribloškė: viešbučio teritorija skendėjo vakaro vėsoje ir tamsoje, kurią sklaidė pro viešbučio kambarių langus besiveržianti šviesa. Gamta buvo nuostabi, o gyventojai pasitiko žodžiais „Sveiki atvykę į rojų!“ Žodis rojus tikrai atitiko šios vietovės apibūdinimą, ypač dienos metu, kai visa panorama būdavo kaip ant delno – kalnų virtinės, remiančios tobulai žydrą dangų ir nugrimztančios į skaidrų jūros vandenį.
Tačiau teko nusivilti ne tik gyvenimo sąlygomis, bet ir pačių darbdavių bei senbuvių graikų darbuotojų požiūriu į atvykusius studentus (darbuotojus) bei turistus iš kitų šalių. Mus – 6 paneles (5 lietuvaites ir 1 moldavę) apgyvendino nedideliame kambarėlyje, kuriame jautėme nuolatinį drėgmės kvapą ir oro trūkumą, o apie oro kondicionierių galėjome tik pasvajoti. Pasijutome kaip džiunglėse, kur jokios civilizacijos, kur sukurtos savos taisyklės ir nėra jokios pagarbos žmogui. Dar pavasarį susikurtos viltys ir praktikos tarpininkės nupieštas gražus vasaros vaizdas neprilygo esamai situacijai. Per praktikos laiką spėjome aplankyti artimiausias salas, iki kurių nuplaukėme išsinuomota valtele, ir Salonikus – antrą pagal dydį Graikijos miestą. Deja, noras aplankyti Atėnus (dėl laisvo laiko stokos) taip ir liko neišpildytas. Tačiau kelionė į Ameriką studijų draugei Gintarei pasisekė labiau.
Svajonių šalis
Ruošdamasi į kelionę visiems kartojau, kad Amerika – mano svajonių šalis! Taip save raminau bei gyniausi nuo sunerimusių artimųjų bei draugų, nes važiavau į nežinomybę už Atlanto. Nuvykus į Čikagą pakerėjo miesto dydis, užgniaužė kvapą namų didingumas ir architektūra, atrodo kur tokiame mažame pasaulėlyje gali slėptis tokia didybė! Gyvenimas Amerikoje prasidėjo Viskonsino Delse. Tai nedidukas, kurortinis miestelis, kuriame gyvena 2 500 gyventojų. Žinoma, sezono metu jame sausakimša turistų. Gyvenau studentų name, keturviečiame kambarėlyje, su dviem panelėm iš Rumunijos ir lietuve. Jau dvejus metus gyvenu studentišką gyvenimą, tačiau žmonių nuoširdžios šypsenos ir draugiškumas leido pasijusti „bendrabučio šeimos“ dalimi. Dirbau dviejose darbovietėse – viešbutyje ir restorane.
Darbdaviais nesiskundžiau, vadovavausi šūkiu - „šypsokis, tada ir tau visi šypsosis“, o ir jie man priekaištų neturėjo. Iš pat pradžių buvo sunku, darbo krūvis didelis, bet noras kuo daugiau pamatyti ir patirti darė savo - po darbų likdavo ūpo ne tik pasivažinėti dviračiu ar išbandyti save atrakcionuose, bet ir dalyvauti tikrame amerikietiškame vakarėlyje. Naujos pažintys, draugai bei artimųjų laukimas, mėtė mintis tai į vieną, tai į kitą pusę. Širdis kuždėjo pasilikti, bet protas grąžindavo į realybę (nebaigtos studijos, šeima, mylimasis).
Pasibaigus darbų sutartims liko laiko, tad su draugais nusprendžiau pakeliauti. Čikaga! Majamis! Los Andželas! Beverli Hilsas! Holivudas! Akys nespėdavo tiek pamatyti kiek reikalavo širdis. Žvaigždžių gyvenimas, miestų įžymybės, Ramusis ir Atlanto vandenynai, taip primenantys serialus. Tačiau atėjo metas atsisveikinti ir palikti tai, kas buvo taip artima tuos tris mėnesius. Su ašaromis akyse pasakiau, kad čia dar grįšiu, nes patirti įspūdžiai per daug stiprūs, kad galėčiau juos užmiršti.
Po „didžiosios išbandymų vasaros“ grįžus į gimtuosius kraštus užplūdo ilgesys bei nostalgija tiems svetimiems kraštams, kurie šią vasarą buvo tapę mano namais. Žinoma, džiugino artimųjų veidai bei džiaugsmo kupinos akys. Tačiau mintis, kad galbūt gyvenime daugiau niekada neišvysiu po visą pasaulį išsisklaidžiusių naujų draugų, kurie per vasarą tapo tarsi šeima, liūdino, o kartu ir stiprino norą dar kartelį kartu išgerti rytinės kavos ir pasidalinti praėjusios dienos įspūdžiais bei galvoti apie grįžimą ten ir kitą vasarą.
Amerika net pranoko lūkesčius, o Graikijoje, nors ir buvo nusivylimų, tačiau mes abi vėl pasitaikius galimybei įsiveltume į tokią pat avantiūrą, nes kiekviena patirtis tik sustiprina ir dažnai priverčia į gyvenimą žiūrėti kitomis akimis.
