Balandį per kitą nelaimę toje pačioje kasykloje žuvo šeši darbininkai, sužeisti dar trys. Per pastarąją dešimtį metų Tkibulio mieste, esančiame už 200 km nuo sostinės Tbilisio, žuvo 32 angliakasiai. Vietiniai pripažįsta – jeigu galėtų susirasti kitą darbą, tikrai kasykloje nedirbtų.
Tačiau realybė tokia, kad alternatyvų nėra. Kai kurie tokį darbą regi ir kaip šeimos tradicijų pratęsimą. „Visada norėjau dirbti kasykloje, – sakė 20-metis Davidas Tsnobiladzė, kurio tėvas ir seneliai taip pat buvo angliakasiai. – Tai sunkus darbas, bet įdomus, nes kasdien vis kažką naujo išmokstu.“
Jaunuolis pripažįsta, kad vos keletas jo amžiaus vyrų panašiai mąsto. „Daug jų yra bedarbiai, bet vis tiek nenori dirbti kasykloje, nes arba bijo, arba tingi“, – sakė jis.
Tkibulis yra prisišliejęs prie vaizdingų kalnų. Jo architektūra – tipinio sovietinio industrinio miesto, kur pilki namai rikiuojasi nuobodžiose gatvėse.
Anglies kasyba mieste pradėta XIX a., ir Tkibulis buvo tapęs Sakartvelo anglies industrijos centru. Anglies kasėjai buvo laikomi elitiniais darbuotojais – džiaugėsi didelėmis algomis ir pagarba, jų net nešaukdavo į kariuomenę.
Tačiau XX a. pabaigoje situacija pasikeitė. Po Sovietų Sąjungos griūties užsidarė tekstilės gamyklos, limonado fabrikas, kiti mažesni verslai, ir kasykla liko bene vienintele vieta vyrams susirasti darbą.
„Jeigu būtų galimybė rasti kitą darbą šiame mieste, niekas nedirbtų kasykloje“, – sakė 30-metis Goča Gabunia. Jis per vieną iš nelaimių kasykloje buvo lengvai sužeistas, bet po kelių dienų jau vėl ten pat dirbo.
