Springdama įsiūčio ašaromis mergina savo partnerį vadino „lochu“, „liurbiu“, „šūdinu vyru“ ir aiškino, kad visų jos draugių vyrai viską daro geriau ir yra viskuo geresni, o vaikinas, rėkdamas atgal, siūlė jai eiti su tais draugių vyrais ir gyventi.
Nežinau tikslios konflikto priešistorės, tačiau, kiek pavyko suprasti, merginai nepatiko, kad, važinėjant kartu, jos bičiulis važiavo ne šalia, o iš paskos. Taip ji negalėjo jo matyti ir nežinojo, ar jis vis dar tebevažiuoja kartu. Vaikinas gi aiškino, kad jis negalėjo važiuoti šalia, nes dviračių takas dviem žmonėms yra per siauras, o važiuodamas iš paskos savo merginą galėjo puikiai matyti ir taip užtikrinti jos saugumą.
Buitinis konfliktėlis, o ką? Buitis atostogų metu nedingsta, ji ar bent jau didžioji jos dalis su žmonėmis būna ir per jas. Manęs, tiesą sakant, išvis neįtikina žmonių, turinčių kažkokių bėdų ar vidinių konfliktų, bėgimai į kitą miestą, rajoną ar valstybę.
Gali, žmogau, perskristi net ir 12 laiko juostų, bet tavo vidinis pasaulis, charakteris, įsitikinimai bei psichologinės traumos tave vis tiek atseks ir dauguma situacijų ar minčių, nuo kurių tu bėgai, vis tiek bus su tavimi.
Galite prisidaryti tokių bėdų, kad visą gyvenimą gailėsitės.
Čia šiaip netikėtai toks lyrinis nukrypimas išėjo, jo neplanavau, ir išvis, galite nekreipti į jį dėmesio, nes kas aš toks, kad aiškinčiau žmonėms, kaip gyventi? Aš ne koks gyvenimo būdo koučeris, elkitės taip, kaip norite, man nesvarbu.
Nors ne, geriau taip, kaip norite, nesielkite ir ypač nesielkite kvailai, nes galite prisidaryti tokių bėdų, kad visą gyvenimą gailėsitės.

