Konkursas vyksta dvi savaites. Šiemetiniame renginyje susirinko tūkstančiai žmonių iš visų pasaulio žemynų, 110 pasaulio valstybių. Mūsų komanda didžiausiame Turkijos mieste Stambule vos per keletą dienų parengė pasirodymus, kurie sužavėjo kitus dalyvius ir komisiją.
Sužavėjo lietuviškumas
Lietuvė Vaiva Vitkutė Stambule dainavo turkiškai ir parengė tautinių lietuviškų rūbų demonstraciją. Jos pasirodymas Lietuvai pelnė 2-ąją vietą. Lietuviai iš pradžių nedrąsiai jautėsi su tautiniais lietuviškais rūbais, bet pamatę, kaip tą neįprastą drabužį pamilo vietos gyventojai, pradėjo su jais vaikščioti net ir per nekonkursines dienas. Anot dalyvių, turkai vis ieškojo kokios lietuvaitės, kad ją užkalbintų ar kartu nusifotografuotų. Juos sužavėjo mūsų tautinių rūbų spalvingumas, simbolizmas.
Choristė Justina Levanaitė savo solo koncertą atliko didžiausioje Stambulo arenoje. Ši talpina per 10 tūkst. žiūrovų. Dvi dienas vykusio talentų pasirodymo metu lietuvė Nelija Borisenko padeklamavo turkišką eilėraštį ir šitaip pelnė bronzos medalį. Mūsų šalies atstovai taip pat pristatė mokomąją parodą apie Lietuvos kultūrą bei ekonomika. Labiausiai turkus sužavėjo dokumentinis filmas apie Lietuvos krepšinio istoriją ir Mariaus Jovaišos knyga „Neregėta Lietuva“. Šią turkai labai prašė parduoti. Kitų šalių atstovus užbūrė ir lietuviški akmenėliai – gintarai, kurių turkai bandė net paragauti.
Didelė dėmesio dozė
„Labiausiai sužavėjo vietinių gyventojų draugiškumas. Mums teko apsilankyti ir prabangiuose turtuolių namuose ir paprasčiau gyvenančių turkų šeimose, tačiau socialinio skirtumo turkai nesureikšmina“, – įspūdžiais dalijosi lietuvių delegacija. Negailėdami lietuviams komplimentų, turkai juos lepino egzotiškais saldumynais ir gražios gamtos teikiamais malonumais, leido pasidžiaugti savo prižiūrėtais sodais, baseinais ir nuosavais jūrų plotais.
Lietuviai neslėpė, kad po kurio laiko didelis dėmesys jų komandą išvargino. „Kartą pavargę sustojome prie restorano, norėdami pavalgyti. Prie mūsų pripuolė vaikų būrelis, jie kišo fotoaparatus prie pat veido ir tiesiai virš lėkščių ir fotografavo įjungtomis blykstėmis. Turkiukai įkyriai prašė mūsų elektroninio pašto adresų ir atsitraukė tik tuomet, kai juos gavo“, – įkyrius gerbėjus prisiminė Justina Levanaitė. Dabar lietuvaitės gauna krūvas laiškų, iš nepažįstamų žmonių, kviečiančių bendrauti ir draugauti.
Vis dėl to, paklaustos apie kelionės įspūdžius, Turkijoje viešėjusios lietuvaitės šypsosi. Jos mielai vėl pajaustų tą dėmesį, dar kartą pasigrožėtų gražia gamta, bet kitais metais turkai su savo fotoaparatais lauks kitų lietuvių, mat tokios konkurso sąlygos.
