Prieš penketą metų persikrausčius gyventi į Kanadą, Vankuverį, vis pagalvodavau, jog kai kurios kelionių kryptys juk bus kiek arčiau. Metai bėgo, bet tiek finansinės, tiek kelionių kompanionų paieškų problemos nelabai keitėsi. Tačiau vieną dieną draugei pareiškus, jog ši vyksta į draugų vestuves Argentinos sostinėje Buenos Airėse ir ketina vėliau apkeliauti kaimynines šalis, aš pirmai progai pasitaikius paklausiau, ar galėčiau kaip nors prisijungti. Maniau, kad dviese bus ir saugiau, ir kiek drąsiau tą liežuvį lažyti ispanų kalba.
Reikėtų paminėti, kad atstumas nuo vakarinės Kanados pusės iki Buenos Airių yra vos ne toks pat, kaip ir keliaujant iš Vilniaus, tad nors Pietų Amerika buvo taip pat toli, kaip ir visada, pamaniau, kad būtų gėda neišnaudoti tokios progos ir toliau tik bergždžiai ieškoti, kaip suderinti amžinai užimtų draugų kalendorius.
Pakeliauti norėjosi kiek ilgiau, taigi, sumąsčiusi šia kelione atverti naujas galimybes, aš išėjau iš tuo metu turėto darbo, šešioms savaitėms susikroviau žygių kuprinę ir išvykau ketindama Patagonijoje vasario pradžioje sutikti draugę.
