Pamenu, kažkokiame vakarėlyje su ja susipažinęs kankinausi kalbėdamas angliškai, kol kažkuriam mano draugeliui manęs pagailo ir jis pasakė, kad jau galiu ir sava kalba kalbėti. Buvo nuostabu. Paskui dar kelis metus gražiai bendravome, kol neįvyko gyvenimo pokyčiai ir bendravimas nutrūko.
Bet per tą laiką esu nemažai važinėjęs į Estiją, joje praleidęs daug laiko ir kažkiek tą šalį bei jos gyventojus pažinęs. Nesakau, kad labai daug, bet tikrai daugiau nei statistinis lietuvis. Ir čia galiu patvirtinti, kad mūsuose pasakojimi anekdotai apie estų lėtumą nėra miesto legendos.

