Sekite 15min Google
Kaip rašo „The Independent“, kalbama apie XVII amžiaus audėjų namelius Arlington Row gatvėje Bibury kaime, Glosteršyre. Ši vieta kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų, o jos vaizdas netgi puošia britų pasų vidinę dalį.
Tačiau „National Trust“ priklausančių namų, kurie buvo rodomi tokiuose garsiuose filmuose kaip „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ir „Žvaigždžių dulkės“, populiarumas vietos gyventojams tapo tikru galvos skausmu. Jie skundžiasi, kad turistų minios ne tik pažeidžia jų privatumą, bet ir trukdo normaliai gyventi.
Brianas ir Jill Skarda galiausiai nusprendė, kad tokios situacijos daugiau nebegali pakęsti. Vietos žurnale B. Skarda rašė:
„Nusprendėme, kad mums jau gana agresyvaus turizmo Arlington Row: beldimo į duris, žvilgčiojimo pro langus ir apskritai kišimosi į mūsų privatų gyvenimą. Čia gyvenome daugiau nei 14 metų ir pastebėjome, kad po COVID pasikeitė lankytojų elgesys. Jie tapo netaktiškesni, o dėl milžiniško turistų skaičiaus šiemet mums būdavo beveik neįmanoma išeiti pro savo namų duris ar automobiliu pravažiuoti Arlington Row.“
Pasak jo, ši gatvė nuolat yra turistų dėmesio centre.
„Pozos, kurias jie išdarinėja, ir pastangos, kurias deda, atrodo labiau susijusios su jais pačiais nei su pastatais, kurių jie atvyko apžiūrėti“, – piktinosi B. Skarda.
Žurnalistai pažymi, kad B. Skarda, su žmona persikėlęs į Bibury, tapo aktyviu vietos bendruomenės nariu. Jis prisijungė prie parapijos tarybos, taip pat yra visuomeninių organizacijų „Bibury One“ ir „Bibury United Charities“ narys.
„Per tuos metus, kai čia gyvenome, kalbėjausi su tūkstančiais turistų. Jų nuomonės buvo pačios įvairiausios – nuo „turbūt siaubinga čia gyventi“ iki „jums taip pasisekė gyventi tokioje gražioje vietoje“. Ir abu teiginiai yra teisingi! Tai nuostabus kaimas ir, deja, jį griauna būtent tie žmonės, kurie atvyksta jo pamatyti“, – pridūrė B. Skarda.
Jis taip pat papasakojo vieną paskutinių savo susidūrimų su turistais. Išėjęs pro namų duris jis nulenkė galvą ir priešais save pamatė dešimties japonų turistų eilę. Visi jie atsakydami taip pat jam nusilenkė.
„Tikimės, kad laikui bėgant Bibury pavyks išspręsti turizmo keliamas problemas, kad visi gyventojai galėtų mėgautis šia nuostabia vieta ir išsaugoti ją ateičiai, kad ja galėtų džiaugtis visi“, – rašė jis.
Viena iš priemonių, kurių parapijos taryba ketina imtis kovodama su pernelyg intensyviu turizmu, yra tvoros palei upės krantą įrengimas. Taip siekiama neleisti žmonėms bristi į Colno upę, nes vietos gyventojai baiminasi, kad tai daro neigiamą poveikį vietos laukinei gamtai.
Leidinys pažymi, kad Bibury patrauklumą iš dalies lėmė ir tai, jog XIX amžiuje garsus anglų rašytojas ir dizaineris Williamas Morrisas jį pavadino „gražiausiu Anglijos kaimu“.
Po koronaviruso pandemijos kaimo populiarumas dar labiau išaugo. Savaitgaliais į Bibury atvyksta iki 20 tūkst. turistų. Daugelį jų autobusais atveža po Kotsvoldso regioną organizuojamos ekskursijos.
„Arlington Row namelių eilė, kuri daugeliui lankytojų yra viena svarbiausių vietos įžymybių, buvo pastatyta 1380 metais kaip vilnos sandėlis, o po 300 metų pastatai buvo pertvarkyti į audėjų gyvenamąsias patalpas. XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje juos restauravo „National Trust“, – rašo „The Independent“.
