Sekite 15min GoogleVaiguvos upė-gatvė
Turbūt Lietuvoje daugiau niekur nėra tokios gatvės, kokia gali pasigirti Šakių rajonas. Čia, Plokščiuose, galima aptikti gatvę, kurioje teka upė. Taip, upė, tiksliau – Vaiguvos upelis.
Nors Vaiguvos upė-gatvė tesiekia kelis šimtus metrų, vietos gyventojams ji yra vienintelis kelias namo. Nenorintiems sušlapti kojų, galima šia unikalią gatvę nužvelgti pasivaikštant šalia įrengtu takeliu pėstiesiems. Gatvės gale taip pat yra tiltelis.
Dažniausiai Vaiguvos upelyje nėra labai daug vandens, tačiau dėl į jį įtekančių šaltinių gatvė, tikrąja to žodžio prasme, visada teka.
Tiesa, Vaiguvos upė-gatvė dar garsėja pasakojimais apie šią vietą mėgusį Vincą Kudirką. Manoma, kad V.Kudirka sėdėdavo ant upelio pakraštyje buvusio akmens ir redaguodavo „Varpą“.
Pabrėžtina, kad motorizuota transporto priemone ypatinga gatve važiuoti draudžiama, tai gali daryti tik vietos gyventojai, tačiau visi smalsuoliai turi galimybę linksmai braidyti po vandenį.
Puodų namas
Turbūt šis namas yra vienas unikaliausių visoje Lietuvoje. Namo ypatingumo priežastis – žinoma, neįprasta, tačiau dėl įprastų ir kasdienių daiktų – puodų.
Toks išskirtinis būstas priklauso šio krašto menininkui Edmundui Vaičiuliui, kuris savo namo sienas ir stogą papuošė daugybe įvairiausių puodų ar kitų metalinių įrankių, įprastai naudojamų virtuvėje.
Daug žmonių Žagarės kraštą lanko būtent dėl šio keisto namo, jie sustoja pakelėje ir stebėdamiesi fotografuoja, bando skaičiuoti čia pritvirtintus rakandus.
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Žagarėje lankytojus stebina puodų namas, o Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) – milžiniški arkliai...
Viskas prasidėjo nuo to, kad kadaise šiame nedideliame mieste savo sodybą savitai nutarė papuošti liaudies skulptorius Pranas Sederevičius. Taip šis žmogus sukūrė unikalų ir, ko gero, vienintelį šalyje tokio pobūdžio primityviojo liaudies meno skulptūrų ansamblį.
Liaudies menininkas P.Sederevičius savo skulptūras kūrė iš cemento, jos – ne tik didžiuliai arkliai, bet ir garsios asmenybės: Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas, lakūnai Darius ir Girėnas, Vytautas Didysis ir kiti.
Kalbama, kad skulptorius pasiskolindavo arklį, jį laikydavo savo kieme ir taip, stebėdamas gyvulį, kurdavo savo neįtikėtino dydžio kūrinius. Vietiniai žmonės gali papasakoti ir daugiau istorijų, pasak jų, didžiausio arklio skulptūroje yra įmūrytas motociklas su priekaba.
Deja, bet P.Sederevičiaus jau nebėra gyvųjų tarpe, tad tai, kas iš tikrųjų slepiasi jo kūrinių viduje, turbūt niekas tiksliai nebepasakys.
Gravitacinė kalva
Besilankantys šioje vietoje gali pasijusti lyg iliuzijų muziejuje. Prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės yra ypatinga vieta, kuri dar vadinama gravitacine kalva.
Šioje vietoje sukuriama optinė iliuzija, kad riedama į kalną, nors vizualiai atrodo priešingai. Manoma, kad tai vienintelė tokia vieta visoje Lietuvoje.
Kai kurie žmonės čia įjungia laisvą pavarą, tada automobilis pradeda riedėti ne nuo kalno, o į jį. Pasirodo, tokia optinė apgaulė susikuria todėl, kad šioje vietoje žmonės nemato horizonto, kuris padėtų geriau suvokti supančią aplinką.
„Geležinė lapė“
Kudirkos Naumiestyje galima išvysti milžiniškus arklius, tačiau Šiauliuose ne ką mažiau stebina didžiulė „Geležinė lapė“. Ji – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Ši lapė stovi Talkšos ežero pakrantėje, ji čia įsikūrė 2009 m. gruodžio 23 d. Kadangi ežeras mėgstamas šiauliečių ir miesto svečių, „Geležinė lapė“ taip pat sulaukia daug dėmesio.
V.Puronas anuomet teigė, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis „Geležine lape“ – apsukrumo, išminties simboliu.
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.
Padalių–Čiobiškio keltas
Į kai kuriuos įdomius objektus Lietuvoje galima ne tik žiūrėti, bet ir jais naudotis kaip transporto priemone.
Štai Padalių–Čiobiškio keltas (Čiobiškis, Širvintų r. / Padaliai, Kaišiadorių r.) tiek suaugusiesiems, tiek vaikams turėtų palikti įsimintinų įspūdžių. Juk juo tik pasitelkiant Neries upės srovę (be variklio ir be irklų) žmonės ir automobiliai perkeliami į kitą upės krantą. Įdomu, kad tai vienintelis tokio tipo keltas Lietuvoje.
Daliai Širvintų rajono šis keltas yra trumpiausias kelias į Kaišiadoris.