„Pirmasis aerodromas buvo įsikūręs Akmenėje, vėliau patys pradėjome ieškojome lauko, kurį būtų galima paversti aerodromu. Nors 30–40 km spinduliu aplink Mažeikius nieko neradome ir jau nebetikėjome, kad rasime, tačiau važiuodami atgal pastebėjome mažą keliuką, o privažiavę arčiau – šį didžiulį lauką“, – pasakoja instruktorius parašiutininkas Rimantas Morkūnas.
Nauja realybė – privatūs lėktuvai
1986 metais entuziastai pradėjo plėtoti aviacijos ir parašiutų sportą Mažeikių rajone, o Mažeikių aerodromui suteiktas kraštiečio aviatoriaus, inžinieriaus Julijono Kumpikevičiaus vardas, siekiant pagerbti jo indėlį į aviaciją.
Bet koks netikslus veiksmas gali atvesti prie labai tragiškų pasekmių.
„Tuomet dirbome be galo intensyviai, treniravome sportininkus, dalyvavome čempionatuose ir pasiekėme aukštų rezultatų, tačiau prasidėjusi Pertvarka viską sužlugdė“, – prisimena pašnekovas. Viskam žlugus Rimantas nusprendė aerodromą atgaivinti ir kaip šiandien prisimena bei dėkoja žmonai, kuri, siekdama padėti įgyvendinti vyro svajonę, pasiryžo tapti aerodromo viršininke ir metusi darbą atsidavė aerodromo priežiūrai.
Didelis noras, tikėjimas ir viltis aerodromą išgelbėjo ir šis vėl pradėjo veikti. Šiuo metu aerodromas užima net 64 ha ploto, stovi 7 angarai ir savo privačius lėktuvus aerodrome laiko Mažeikių krašto gyventojai.
„Žmonės skraido savo malonumui arba darbo reikalais, pavyzdžiui, iš Mažeikių į Kauną. Kuro sąnaudos yra panašios, o laiko sutaupo dvigubai. O ir lėktuvai yra be galo saugūs, nes kiekvienas iš jų turi savo parašiutą, tad jeigu nutiktų kas nors negero, žmonės vis tiek išsigelbėtų“, – atskleidžia aerodromo viršininkė Ala Morkūnienė.

