Šventviečių takas
Šio žygio trukmė – bent 4 valandos, jo metu įveiksite apie 16 kilometrų.
Kai Kęstutis nusprendė Galvės ežero salose pastatyti priešui sunkiai prieinamas mūrines pilis – jis žinojo, kad tai dievų globojama vieta. Manoma, kad šalia Trakų buvo šventų liepų miškas – valstybinės reikšmės senojo tikėjimo šventvietė. Didžiausia Galvės ežero sala vadinama Alka, o ežero krante – mitologinė vieta Arakalnis.
Vytautui priėmus krikščionių tikėjimą ir pasikvietus į Trakus gyventi įvairių tikėjimų tautas – mieste atsirado daug šventovių. Stačiatikių, katalikų ir unitų vienuolynų, bažnyčių ir cerkvių, totorių mečetė, karaimų kenesa, o XIX a. – ir sinagoga.
Didžiosios dalies šventovių dabar nebėra, tačiau apie jas liudija kraštovaizdis, vietovardžiai, archeologiniai duomenys, menininkų piešiniai, miesto planai, tautosaka. Šio žygio metu bus keliaujama nuo pietinės Trakų pusiasalio dalies link Angelų kavos, esančios šiauriniame Galvės ežero krante. Bus lankomos esamas krikščionių ir karaimų šventovės, o užkopę ant Birutės ir Kęstučio kalvų paaiškės, kuo šios vietos buvo ypatingos iki įsikuriant miestui.
Sakralinis Trakų paveldas
Tris objektus Trakų rajone jungiantis maršrutas praves pro Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką – vieną iš aštuonių Lietuvos bazilikų, kuri didingai iškilusi Trakų pusiasalio aukštumoje. Čia turėsite galimybę pasimelsti stebuklais garsėjančio paveikslo akivaizdoje. Tuomet aplankysite Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį. Tarp ežerų įsispraudusį Trakų miestą šv. Jonas Nepomukas jau seniai globoja nuo potvynių ir visų vandens nelaimių.
Paskutinysis maršruto objektas – Sakralinio meno muziejus. Trakų miesto pusiasalio pilies teritorijoje, buvusiame dominikonų vienuolyne, veikia sakralinio meno ekspozicija, kupina Lietuvos kultūrai svarbaus bažnytinio paveldo ir kilnios religinės dvasios.
Trakų vaidmuo šalies istorijoje
Užbaigę Sakralinio Trakų paveldo maršrutą iškart galite leistis į kitą – 6 objektų ir 13 kilometrų žygį, kuris prasideda nuo Sakralinio meno muziejaus ir veda į Senųjų Trakų piliavietę bei Vytauto Didžiojo kelią. Pagarbos duoklę žymiems Lietuvos valdovo nuopelnams duoda Vytauto Didžiojo kelias, vedantis į kunigaikščio gimtinę – Senųjų Trakų pilį.
Maršrute praeisite ir pro Trakų pusiasalio pilies bei kitų statinių kompleksą, liudijantį ekonominę bei karinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės galią. Ši pilis anuomet buvo viena iš didžiausių ir svarbiausių gynybinių pilių.
Taip pat aplankysite aukščiausią Trakų Pusiasalio vietą – Aukų kalną. Jis žavi nuo čia atsiveriančiu kraštovaizdžiu, savita senovės piliakalnio istorija bei kviečia pajusti kasmet atgaivinamą viduramžio gyvenimo atmosferą.
Eidami pro Trakų krašto tradicinių amatų centrą ne tik susipažinsite su margaspalviu kultūriniu paveldu, bet ir turėsite galimybę išsirinkti ir pasimokyti norimų amatų.
Maršrutas užbaigiamas Galvės ežero karūna kartais vadinama Trakų salos pilimi.
Daugiau informacijos rasite čia.
