Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 14d. 13:07

Antras gyvenimas: kaip beverčiai daiktai gali tapti neįkainojamais

Atliekų dizainas
Asmeninio archyvo nuotr. / Atliekų dizainas

Populiariausias antrinių žaliavų panaudojimo būdas – perdirbimas, tačiau pasitelkus fantaziją ir originalias idėjas, panaudoti daiktai ar atliekos gali būti dar kartą prikelti naujam gyvenimui ir kitu būdu.

Asmeninio archyvo nuotr./Dizainerė Jurgita Jakubauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Dizainerė Jurgita
Jakubauskaitė

Šias idėjas puikiai iliustruoja išskirtinių meno kūrinių autorė – architektė Jurgita Jakubauskaitė, kuri prieš penkerius metus pradėjo dizaino iš panaudotų daiktų verslą ir įkūrė kitokio dizaino studiją pavadinimu „Absurdo idėjos“.

Atliekos virsta nauda

„Sumanus nereikalingų daiktų pritaikymas buityje, pavyzdžiui, pakeitus daikto paskirtį ar išvaizdą, gali padėti išvengti jų palaidojimo sąvartyne ir pastebimai sumažinti naujų daiktų poreikį. Atliekų tvarkytojai ne tik dirba savo tiesioginį darbą gyventojų kiemuose, tačiau ir skatina panaudotų daiktų „gimimo“ iš naujo idėją bei visuomenės ekologinio sąmoningumo ugdymą, – teigė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Džiaugiamės, jog užsienyje vis labiau populiarėjanti antrinio daiktų ar atliekų panaudojimo mada pamažu skinasi kelią ir į Lietuvoje“.

Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Kaip prižiūrėti natūralius mineralus bei papuošalus

Praktiškus ir funkcionalius daiktus iš atliekų pagal savo galimybes be didelių investicijų gali pasigaminti kiekvienas, tereikia idėjos ir trupučio fantazijos jos įgyvendinimui.

Išskirtinių meno kūrinių autorė – architektė Jurgita Jakubauskaitė, dizaino studijos „Absurdo idėjos“ steigėja, sako, kad studijos pavadinimas iš esmės ir atspindi pačią idėją.

„Daugeliui šis pavadinimas gali pasirodyti beprasmiškas, tačiau iš tikrųjų jame slypi visa mano veiklos filosofija, –  tikino J. Jakubauskaitė. – Įkvėpimo semiuosi būtent iš nepatogumo, daiktų neatitikimo poreikiams, todėl iš absurdo gimsta idėja, kurią galiu realizuoti ir taip suteikti jai prasmę“.

Kūrėjos teigimu, darbas su naudotais daiktais, atraižomis reikalauja daugiau laiko sąnaudų, nes tenka prisitaikyti prie jau egzistuojančios savitos daikto formos ar detalių, tačiau atveria visišką kūrybos laisvę, nes neriboja medžiagos kaštai.

Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas
Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas

„Pasitelkus fantaziją, tarpusavyje tenka derinti pačias įvairiausias žaliavas – nuo kompaktinių diskų iki metalinių drabužių pakabų ar elektronikos prietaisų detalių, todėl galutinis rezultatas dažnai būna sunkiai nuspėjamas ir netikėtas. Tai tikras autorinis dizaino kūrinys“, –  tikino J. Jakubauskaitė.

Taip pat skaitykite: Ką slepia užrašas „ekologiški produktai“?

Anot kūrėjos, iš antrinių žaliavų pagaminti daiktai gali būti tokie pat kokybiški ir praktiški, o pažvelgus iš šalies, ne visiems iš pirmo karto pavyksta tiksliai įvardinti, iš ko jie pagaminti.

Atliekos atkeliauja pačios

Lietuvoje vis dar išlieka aktuali rūšiavimo problema, nes perdirbti tinkamos atliekos dėl gyventojų neapdairumo patenka į bendrus buitinių atliekų konteinerius ir apsunkina atliekų tvarkytojų darbą.

Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas
Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas

„Lengva ranka atsikratome daugelio atliekų, kurios yra vis dar tinkamos naudojimui, todėl labai svarbu, jog gyventojams būtų pateikiami įkvepiantys pavyzdžiai, kaip šios atliekos gali būti pritaikomos ir atnešdamos papildomą naudą tenkinti jų poreikius“, –  tikino ekologijos sprendimų bendrovės vadovė D. Skrupskelienė.

„Praktiškus ir funkcionalius daiktus iš atliekų pagal savo galimybes be didelių investicijų gali pasigaminti kiekvienas, tereikia idėjos ir trupučio fantazijos jos įgyvendinimui. Visuomet renkuosi daiktus, kurie yra man po ranka, užtenka tik į juos pažvelgti kitaip, –  tikino dizainerė J. Jakubauskaitė.

Iš atliekų jos rankose gimsta ne tik įvairios interjero detalės, tačiau ir aksesuarai, papuošalai, įvairūs praktiški ir buityje pritaikomi įtaisai. 

Taip pat skaitykite: Menininkės Jūratės Rekevičiūtės ritininių užuolaidų kolekcija gimė draugės virtuvėje

Dizainerė juokauja, jog atliekos pačios randa kelią į jos dirbtuves. „Kūrybinėmis medžiagomis mane dažniausiai aprūpina draugai, kurie žino, jog jų namuose susikaupę ir paskutines dienas iki išmetimo skaičiuojantys daiktai mano dirbtuvėse gali įgauti naują, visiškai kitos paskirties ir kokybės gyvenimą“, – teigia kūrėja.

Atsakingai vartoti išmokstama

J. Jakubauskaitė yra viena iš dizainerių visoje Europoje remiančių „Būkime sąmoningesni“  kampaniją ir savo darbais skatinanti tvariau naudoti gamtos išteklius.

„Kartu su absurdo idėjomis augo ir mano sąmoningumas, vystėsi atsakingo vartojimo įpročiai, todėl mano veikla apima ir įvairių socialinių akcijų bei iniciatyvų organizavimą. Stengiuosi įtraukti ištisas bendruomenes įgyvendinant didelius projektus, ypač, kai reikia surinkti didelį kiekį tos pačios rūšies atliekų. Palaikau ir kitas ekologines iniciatyvas, viena jų – Birutės Jakučionytės organizuojama butelių kamštelių rinkimo akcija „Kamštelių vajus“, noriai prisidedu prie įvairių projektų, tačiau kūryboje esu individualistė“, – teigė neeilinės verslo idėjos autorė.

Anot „Ecoservice“ vadovės D. Skrupskelienės, Lietuvoje vis dar kritiškai priimamos netradicinės idėjos ir naujovės, todėl labai svarbu, jog žmonės patys įsitikintų, kiek daug vertingų dalykų  jie gali susikurti patys iš jau turimų resursų. Tokių sprendimų taikymas padės sumažinti namuose susidarančių atliekų kiekius, sutaupyti bei ugdys vartojimo kultūros pinklėse atsidūrusių pirkėjų atsakingumą.   

Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas
Asmeninio archyvo nuotr./Atliekų dizainas

„Galima gyventojus išmokyti rūšiuoti, tačiau iš visų buityje susidarančių atliekų ir panaudotų daiktų palyginti nedidelė jų dalis yra tinkama iškart perdirbti.  Esminė problema slypi vartojime ir gamyboje. Gaila, bet dar ne visi gamintojai ir prekybininkai suvokia, kad kiekvienas į rinką paleistas daiktas ankščiau ar vėliau taps atlieka.

Opiausia problema yra pakuotės, kurių kasdien į konteinerius patenka nesuskaičiuojami kiekiai. Šią problemą padėtų išspręsti aktyvus pakuočių perdirbimas arba daugkartinis naudojimas, – dėstė J. Jakubauskaitė. – Taip pat kokybė turėtų būti pagrindinis produkto kriterijus, nes kokybiški daiktai tarnauja kur kas ilgiau ir padeda išvengti besaikio vartojimo manijos, kai daiktų pirkimas tampa beveik kaip pramoga.“

Temos: 1 Interjeras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką