Gedimino bokštas vs. batutų parkas
Tris mėnesius Vilniuje, „Demokratinėje mokykloje“ vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Miesto kūrėjas“ apie šešiasdešimt 6–12 metų amžiaus vaikų kūrė žaislinį miestą – pirmiausiai su projekto kuratoriais diskutavo, o tuomet pasiskirstę grupelėmis piešė, konstravo erdves ir statinius – viską, kas jiems asocijuojasi su miestu, kuriame auga, ir su kuo būtų patiems smagu žaisti. Viena projekto kuratorių skulptorė Marija Šnipaitė atkreipė dėmesį, kad piešiniuose ir miesto makete beveik neatsirado turistinių objektų: Gedimino pilies, Katedros ir panašių, o labiausiai dominavo prekybos centrai ir laisvalaikio praleidimo vietos, tokios kaip batutų parkai, bibliotekos, teatrai.
Psichologė Ieva Lingienė teigia, kad tai, kokie objektai dominuoja vaikų piešiniuose ir statiniuose, gana taikliai atspindi vaikų aplinką ir kur jie praleidžia savo laisvalaikį. „Galime matyti, kad vaikai žino, kur yra „Ikea“, „Lidl“, „Akropolis“, tačiau nesureikšmina tokių lankytinų ir svarbių Vilniui vietų kaip Gedimino pilis, Trijų kryžių kalnas, Valdovų rūmai ir kt. Kodėl taip nutinka? Kiekviena šeima turėtų atsakyti į klausimus: kokį Vilnių matome mes ir kokiais būdais mes leidžiame savo vaikui susipažinti su šiuo miestu“, – sako psichologė.
Ji pastebi, kad šeimos neretai kultūrinius sprendimus palieka ugdymo įstaigoms. Dalis tėvų, anot jos, vis dar vadovaujasi stereotipu, jog muziejai, lankytinos vietos, memorialai, pažintiniai takai – nuobodus, neįdomus laisvalaikio praleidimo būdas. Daug lengviau esą nuvykti į prekybos centrą, nusivesti vaikus į pramogų parką ar žaislų parduotuvę nei skirti laiko istorinę reikšmę turintiems objektams pažinti. „Dalis pedagogų, patys besidomintys Lietuvos istorija, siekia tuo sudominti ir vaikus, tačiau pasitaiko atvejų, kai klasės auklėtojai siūlo vaikams rinktis tarp lėlių teatro spektaklio ar pramogų Ozo prekybos centre“, – apgailestaudama sako I.Lingienė.
Paradoksas: ekranai ir parduotuvės laimę mažina
Psichologės nuomone, pati miesto erdvė nėra nepalankesnė vaikui, lyginant su provincija. „Kaimo vaikus įsivaizduojame basus, laisvus, apsuptus gamtos, tačiau tai nebūtinai tiesa, vaikai mieste ar kaime šiais laikais yra labai panašūs, gundomi ekranų ir parduotuvių. Svarbu suprasti, kad per daug laiko, praleidžiamo prie ekranų, gali paveikti vaikų kūrybingumą, gebėjimą būti bendruomenėje, bendravimo kokybę, kiekybę ir net laimės jausmą“, – pažymi I.Lingienė.
Todėl, pasak jos, labai svarbu, jog tėvai rastų laiko pabūti kartu su vaikais, išnaudotų jį kiek įmanoma prasmingiau ir kokybiškiau – rastų visiems priimtiną ir laimę kuriantį laisvalaikio praleidimo būdą. „Šiandien vaikai yra laisvi, drąsūs, aktyvūs, imlūs, žingeidūs, kūrybingi bei pasižymintis ypatingais gebėjimais perprasti technologijas – ir tai labai gerai. Tačiau reikia visada atminti, kad vaikų vartotojiškumą ar kūrybingumą pirmiausiai skatina šeima, demonstruodama gyvą pavyzdį. Na o toliau tai daro ugdymo įstaigos, bendruomenė ir visos kitos socialinės grupės, kurioms siekia priklausyti vaikas“, – teigia I. Lingienė.
SOS: neatimkime žaidimo
Projekto „Miesto kūrėjas“ vadovas ir „Demokratinės mokyklos“ steigėjas Nerijus Buivydas sako, kad, norint lavinti vaikų kūrybingumą ir mažinti vartotojiškumą, labai svarbu nepamiršti laisvo žaidimo svarbos jų gyvenime.
„Šiandieninėje visuomenėje yra pernelyg sureikšmintas vaikų formalus ugdymas – akademiniai pasiekimai laikomi nacionaliniu prioritetu. Šiuo projektu siekėme paskatinti visus atsigręžti į patį vaiką ir į jo prigimtinį poreikį žaisti“, – teigia N.Buivydas.
Pasak jo, tuo pačiu pažangių technologijų baimintis nereikia – būtent pasinaudodami jomis vaikai gali patys sau susikurti žaislus ir žaidimus, kuriuos mėgs ir kuriais didžiuosis.
Projekte „Miesto kūrėjas“, kurį finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, vaikai kartu su suaugusiaisiais kalbėjo apie išaugusį vartojimą, aptarė miesto sampratą, funkcijas ir socialinę architektūrą, vėliau panaudodami antrines žaliavas ir pažangiąsias technologijas kūrė sau žaislus ir žaidimus miesto tematika. „Kadangi žaislai ir žaidimai vaikų gyvenime užima itin svarbią vietą, motyvacija susikurti norimą žaislą vaikus paskatina susipažinti ir išmokti naudotis pažangiomis technologijomis dar pradinėse klasėse“, – sako „Demokratinės mokyklos“ vadovas.
Bendruomeniškumą ir kūrybingumą reikia puoselėti
I.Lingienė pastebi, kad maži vaikai noriai fantazuoja ir yra smalsūs susipažinti su kitais, tačiau augant šios savybės gali mažėti, ypač jei yra kritikuojami, nuolat drausminami. Pasak jos, suaugusieji turėtų skatinti vaikus žaisti įvairius vaidybinius ir komandinius žaidimus, atlikti kūrybines užduotis, įtraukti vaikus ieškant sprendimų, susijusių su šeimos, klasės, mokyklos ar bendruomenės reikalais, išgirsti vaiką, pasidžiaugti jo idėjomis ir padrąsinti.
„Siekdami, jog mūsų vaikai būtų visaverčiai bendruomenės nariai, noriai įsitrauktų bei dalyvautų kuriant miesto gerbūvį – pirmiausia patys turėtume taip elgtis ir rodyti pavyzdį“, – teigia psichologė.
