Įsivaizduokite: pabundate pirmąją išėjimo į pensiją dieną ir svarstote: „O kas dabar?“
Pasak Harvardo Verslo mokyklos profesorės Teresos Amabile, daugumai pensininkų būtent taip ir nutinka. T.Amabile ir jos kolegos apklausė beveik 120 įvairių profesijų žmonių, norėdami išsiaiškinti, ką jie mąsto apie išėjimą į pensiją ir ką jie daro, kad pasiruoštų tam perėjimui.
Dauguma pensininkų sako, jog išėjimo į pensiją planavimas apima kur kas daugiau nei pinigų kaupimą bei geros sveikatos būklės palaikymą. Būtina pasirūpinta ir būsima veikla – susidaryti dienotvarkę ar susirasti savanorystės kryptį. Kitu atveju išėjimas į pensiją gali tapti kančia.
Apklausė beveik 120 įvairių profesijų žmonių, ką jie daro, kad pasiruoštų perėjimui į pensiją.
T.Amabile interviu davė trijų skirtingų kompanijų, įskaitant „Midwest“ ir Silicio Slėnio, profesionalai. Pašnekovai buvo įvairūs: dar dirbantys pensininkai ir jau atsistatydinę bei planuojantys naują gyvenimą. Vieni jau buvo perkopę 55 metų ribą ir artimiausiu metu neplanavo eiti į pensiją, kiti į pensiją planavo išeiti tai metais, kai buvo kalbinami, treti – ką tik baigę prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo. Penkerius metus T.Amabile stebėjo 12 konkrečių darbuotojų perėjimą į naują gyvenimo etapą, ir kai kurie jų sakė, kad pensija yra visai ne tai, ko jie tikėjosi.
„Žmonės jaučiasi tarsi atostogautų, – T.Amabile sakė „Business Insider“. – O tada atsiranda jausmas: „Taip... Nejaučiu, kad iš tikrųjų gyvenu.“
Profesorė apibūdino medaus mėnesį primenančią fazę, kurią patiria dauguma pensininkų išėjimo į pensiją pradžioje. „Dauguma pirmosiomis dienomis, savaitėmis ar net pirmaisiais mėnesiais jaučia euforiją, – sakė moteris. – Tačiau tada žmonės pradeda suvokti realybę. Jie savo gyvenimą apibūdina tokiomis metaforomis kaip „nušokau nuo skardžio“ arba „kritau į tuštumą.“
To „kritimo į tuštumą“ atidėjimas gali išgelbėti gyvybes. Pasak Bostono koledžo Išėjimo į pensiją tyrimų centro mokslininkų, pensijos atidėjimas 32 procentais sumažino į šeštą dešimtmetį įkopusių vyrų mirtingumo riziką per penkerius metus. Ir, kaip praneša „Wall Street Journal“, išėjimas į pensiją yra siejamas su ankstyvuoju kognityvinių funkcijų nykimu ir depresija.
Kita vertus, tyrimas parodė, kad ir pensijoje įmanoma jaustis laimingam. Šiuo atveju išėjimas į pensiją turi modelį, į kurį įeina daugiau nei vien pinigai.
Pasak T.Amabile, svarbiausias dalykas, kurio žmonės nedaro, – jie nesusikuria dienos grafiko tuomet, kai visam laikui baigia savo profesinę karjerą.
„Pasvarstykite, kaip leisite savo dienas, savaites bei mėnesius“, – sakė T.Amabile.
4 išėjimo į pensiją stadijos
T.Amabile vadovaujama mokslininkų grupė identifikavo keturias išėjimo į pensiją stadijas: sprendimas išeiti į pensiją, atsiskyrimas nuo darbo, naujos gyvenimo struktūros sukūrimas, tos struktūros įtvirtinimas.
Pasak T.Amabile, išeiti iš darbo gali būti sudėtinga. Kai kuriems mokslininkės kalbintiems žmonėms nebuvo sunku pamiršti darbą, tačiau daugumai tai buvo sudėtinga, ypač tiems, kurie stipriai tapatinosi su savo profesija.
Nors dauguma pensininkų sakė, kad mėgstamiausia pensijos dalis yra miegas be žadintuvo, toks gyvenimas greitai pabosta.
Tada iškyla grafiko neturėjimo problema. Nors dauguma pensininkų sakė, kad mėgstamiausia pensijos dalis yra miegas be žadintuvo, jie taip pat paminėjo, kad gyvenimas be darbinės rutinos greitai pabosta.
„Tai dezorientuoja, kai kiekviena diena tarsi šeštadienis“, – sakė T.Amabile.
Kaip neprarasti gyvenimo prasmės išėjus į pensiją
Darbas daro didžiulę įtaką tam, kaip žmonės patiria prasmę ir savęs suvokimą.
Todėl išėjimas į pensiją, pažymi T.Amabile, reikalauja vadinamojo „identiteto tilto“, tai yra reikia atrasti būdą, kaip darbą perkelti į gyvenimą pensijoje.
Kai kuriems pensininkams tai reiškia susirasti hobį ar savanoriauti. Tačiau tokie įsipareigojimai gali gąsdinti.
„Žmonės nelabai nori įsipareigoti savanorystei, reikalaujančiai tam tikru metu būti tam tikroje vietoje. Kiti, laukę, kol galės skirti laiko anūkams, staiga suvokia: „O, jaučiuosi, tarsi darbe“, – sakė T.Amabile.
Kiti pensininkai šiose veiklose atranda prasmę ar net sugeba dirbti puse etato. Vienas iš tyrimo dalyvių buvo inžinierius, mėgstantis savo darbą. Išėjęs į pensiją, jis savanoriavo vietiniame naujos mokyklos statybų komitete.
„Jie sugeba užsiimti taip, kad išėję į pensiją gali neprarasti savo tapatybės darbinės dalies“, – sakė T.Amabile.
Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad gyvename ilgiau nei bet kada, o tai reiškia, kad galime ir toliau dirbti, jei tik norime. „Jei į pensiją išeinate sulaukę 60-ties ar 65-erių, turėsite mažiausiai dar 20 metų. Ir yra labai daug žmonių, nenorinčių išeiti į pensiją.“
