Vokiečių tyrėjai, studijavę pirmykščių žmonių gyvenimo trukmę ir ypatumus, kurių užsiėmimai, pavyzdžiui, medžioklė, nesikeitė ištisas kartas, pastebėjo įdomų dalyką: pirmykščiai žmonės, sulaukę 30 metų, turėjo tokius pačius šansus numirti kaip šiais laikais žmonės, gyvenantys, tarkim, Japonijoje būdami 72-ejų.
Lygindamas ilgai gyvenančių Japonijos ir pirmykščių žmonių gyvenimo trukmę Dr. Oskaras Burgeris iš Max Planck instituto teigia, kad pirmųjų medžiotojų išgyvenimo rodikliai buvo artimesni šimpanzėms negu šiuolaikinės Japonijos ar Švedijos piliečiams.
Tyrėjai teigia, kad gyvenimo trukmė pradėjo ilgėti apie 1840-uosius, maždaug po tris mėnesius per metus. Na, o mirtingumo rodikliai labiausiai sumažėjo apie 1900 m.
Apibendrinant galima pasakyti, kad 15-os metų sulaukusių pirmykščių žmonių mirtingumo rodikliai buvo net 100 kartų aukštesni negu šiuolaikinių tokio paties amžiaus gyventojų, pavyzdžiui, Švedijoje ir Japonijoje.
„Kodėl pradėjome ilgiau gyventi? Labai paprasta: žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimą labiausiai galima susieti su pakitusia aplinka (juk nebegyvename miškuose tarp pavojingų gyvūnų), pasitelkę naujausias medicinos technologijas gebame išsigydyti sunkias ligas, žaizdas ir pan.,“ – sako tyrėjai.
