Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

N40 klubas: apie vidurio amžiaus vyrus, kuriuos gyvenimas veža

N40 klubo nariai
Asmeninio archyvo nuotr. / N40 klubo nariai
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

„Šiandien ypač ginamos moterų, vaikų, seksualinių mažumų, gyvūnų teisės. Tačiau apie statistiškai ir realiai vieną pažeidžiamiausių visuomenės grupių – vidurio amžiaus vyrus – tylima. Todėl nutarėme veikti patys, kad Lietuvoje netrūktų užsivedusių vidurio amžiaus vyrų“, – sako „N40 vyrų autoklubo“ prezidentas Algirdas Kazlauskas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

– Kas ir kada pasufleravo „N40 vyrų autoklubo“ idėją?

– Tai – ne mano vieno, o keturių žmonių idėja. Vieną ilgą vakarą, per kurį nebuvo išgerta nė lašo alkoholio, bet išpliumpta daug kavos, su draugais diskutavome apie vidutinio amžiaus vyrus, tokius kaip mes (šypsosi). Žvalgydamiesi, kaip gyvena mūsų bendraamžiai, pastebėjome, kad padėtis – ne iš geriausiųjų.

Dauguma jų prisigalvoja visokių nesąmonių ir tik patvirtina posakį, kad žilė galvon, velnias uodegon (juokiasi). Ir būtent tokie vyrai, kurie gyvenime tikrai nemažai pasiekę, turi gerus darbus, šeimas. O diskomfortas kyla todėl, kad jiems stinga saviraiškos.

Asmeninio archyvo nuotr. /N40 vyrų autoklubo prezidentas Algirdas Kazlauskas
Asmeninio archyvo nuotr. /N40 vyrų autoklubo prezidentas Algirdas Kazlauskas

Taip polemizuojant jautria tema netikėtai visiems patiko mano pasiūlyta idėja suburti klubą ir pažadinti vyrus iš vidurio amžiaus krizės. Mūsų klubo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tikrai esamą problemą, savo pavyzdžiu įkvėpti vyrus pakilti nuo sofos ir užsivesti gyvenimui nuo 40-ies. Priklausai, palaikai arba remi „N40“, vadinasi, esi vienas tų, kuriems niekas nebaisu, kurie nestresuoja, nepalūžta ir mėgaujasi kiekviena diena! Mūsų judėjimas skirtas visiems vidutinio amžiaus vyrams, nenorintiems nurašyti savo gyvenimo.

– Kaip manote, kodėl daugelis 40-metį perkopusių vyrų linkę save nurašyti?

– Kai tau kasdien visi sako, kalba per televiziją, rašo spaudoje, kad vidurio amžiaus krizė nepraeina be pasekmių, daugelis patiki, kad saulelė jau vakarop. Kaip toje reklamoje, kur sakoma, kad „tavo pasenusiam automobiliui reikia remonto, o tau – prostamolo“. Vieni ima verkšlenti, nuleidžia rankas, kiti – ieškoti meilužės ar gerti iki dugno, nes juk tau – vidurio amžiaus krizė!

Taip pat skaitykite: Ideali žmona vyrų akimis

Tam ir įkūrėme vyrų judėjimą, kad keistume vidurio amžiaus vyrų požiūrį. Jei esi vedęs ir turi vaikų, neprivalai sėdėti ant sofos. Tikrasis vyrų gyvenimas prasideda nuo 40-ies, tai žino vyrai, kurie perkando lenktynių trasą, kuriems nereikia sukti nei atgal, nei į kairę ir kurie nežiūri „Duokim garo“, kol patys duoda gazo.

– Kaip manote, ar jūsų klubo misija įmanoma? Vyrai nekompleksuoja?..

– Kai vienas per kitą apie mūsų idėją sužinojo bendri pažįstami, ėmė laikinti. Kaip sakau, suveikė sniego gniūžtės efektas.

Tiesa, pastebiu tendenciją, kad kai kurie vyrai norėtų prisidėti prie klubo veiklos, bet tarsi nedrįsta perlipti per save ir ateiti. Baiminasi, kaip sureaguos aplinkiniai, ką pasakys kiti. Bėda ta, kad visuomenėje gajus stereotipinis požiūris, nuomonė, jog vyras – stiprioji lytis – negali prisipažinti, kad jam kažkas negerai, kad nori atrasti malonų pomėgį, bendraminčių. Lyg tai būtų tabu, nesolidu.

Asmeninio archyvo nuotr. /N40 vyrų autoklubo nariai
Asmeninio archyvo nuotr. /N40 vyrų autoklubo nariai

Stengiamės pralaužti ledus. Mūsų idėja pasitvirtino, nes vis daugiau vyrų pabunda iš letargo miego – vidurio amžiaus krizės – ir įsitraukia į mūsų klubo veiklą. Giliai viduje visi nori veiklos. Dabar jau turime apie 25 narius, nors oficialiai asociacija buvo įsteigta tik šių metų liepą.

Tegul nesupyksta stiprioji lytis išgirdusi diagnozę „vidurio amžiaus krizė“, bet prieš gamtą nepapūsi. Yra kaip yra. Kai testosterono mažėja, reikia daugiau adrenalino. 

– Į klubą, kaip supratau, renkatės ne pypkės rūkyti?

Tegul nesupyksta stiprioji lytis išgirdusi diagnozę „vidurio amžiaus krizė“, bet prieš gamtą nepapūsi. Yra kaip yra. Kai testosterono mažėja, reikia daugiau adrenalino. 

– Yra įvairių klubų: vieniems patinka rūkyti cigarus ar pypkes, kitiems – skaityti ir aptarti knygas... O mūsų narius vienija bendra idėja – technika, automobiliai. Ir nesvarbu, kad mes apie tą techniką daug neišmanome, daugelis težinome, kaip skystį pakeisti (juokiasi), todėl įdomu pasikrapštyti ir gyvai pačiupinėti vis tobulėjančią techniką (mūsų klubas įsigyja vis naujų automobilių), turime patalpas, kurias skyrė savivaldybė.

Mums įdomu domėtis automobilių raida, naujovėmis. Na ir, žinoma, mūsų veiklos viršūnė, siekiamybė – autosportas. Norisi ir patiems tobulėti, augti, juk jaunystėje pasikrapštyti galėjome tik prie tėvų žiguliukų ar moskvičiukų. Tiksliau, kokį raktą, veržlę paduoti. Neseniai klubo nariams gimė mintis surinkti mūsų jaunystės (sovietmečio) automobilių kolekciją. 

– Jaučiate nostalgiją praeičiai...

– Pamatytumėte, su kokiu užsidegimu, polėkiu gydytojas keičia automobilio žvakes arba ratą, nors to seniau niekada gyvenime nebuvo daręs. O kai naujas klubo narys įsėdo į seną žiguliuką, penkias minutes nuo jo veido nedilo šypsena, sėdėjo sustingęs. Kai paklausėme, kas atsitiko, prisipažino, kad automobilis priminė vaikystę, kai važinėdavo su tėvu... Tokie sentimentai suteikė džiaugsmingų akimirkų.

Mūsų tikslas – gyventi ne praeitimi, o, sužadinus prisiminimus, nostalgiškas emocijas, polėkį ir entuziazmą, paskatinti vidurio amžiaus vyrus siekti įgyvendinti galbūt pamirštas svajones arba tas, kurias anais laikais paversti tikrove neturėjo galimybių. Tai veikia kaip užtaisas.

Mes jaučiamės kaip dvidešimtmečiai, tik daug geriau, nes turime dar plius dvidešimties metų patirtį. Kai mes, pavyzdžiui, vykstame į ralį, mūsų tikslas nėra laimėti. Mūsų tikslas – gerai praleisti laiką. Ir tai išties veža, užvirina kraują. Apima euforija, natūrali, be jokių dirbtinų cheminių stimuliatorių (šypsosi). 

Taip pat skaitykite: Žavingi moterų dalykai, kurie patinka vyrams

Pamenu, kai per pirmąsias varžybas buvau trečias nuo galo, jaučiausi toks pat laimingas, tarsi būčiau užėmęs kurią nors prizinę vietą. Žinome, kad didžiausią malonumą teikia ne galutinis rezultatas, o procesas. 

Pastebėjau, kad kai kurie perpus jaunesni vyrai į mus, senius, kreivai žiūri, svarsto, ką čia tie idiotai veikia. Gal todėl, kad pavydi entuziazmo, atsipalaidavimo. O jis, žiūrėk, stovi persikreipusiu veidu, akyse jokios kibirkštėlės, o galvoje viena mintis – kaip laimėti.

– Ar žmonos lengvai išleidžia į vakarinius klubo susibūrimus?

– Iš pradžių susibūrėme turėdami nuostatą, kad mylėsime, puoselėsime savo mylimas moteris, bet nepriimsime jų į klubo gretas.

Pamenu, notarė šluostydamasi ašaras iš juoko ilgai negalėjo pasirašyti ir patvirtinti mūsų asociacijos nuostatų. Leipo juokais tvirtindama, kad savo darbo praktikoje nieko panašaus nemačiusi.

Deja, iš mūsų nuostatos netrukus išėjo šnipštas. Kartą skambina vienas klubo narys ir sako: „Žinai, šiandien negalėsiu dalyvauti. Na, supranti, žmona pyksta, pavyduliauja. Mano, kad klubas tik pretekstas, kad velniai žino, kur vakarais šlaistausi.“ Ir taip nutiko ne vienam.

Tada sumąstėme padaryti išimtį ir surengti klubo narių susitikimą su antrosiomis pusėmis. Net nustebome, kaip entuziastingai mūsų moterys sureagavo. Pusę vakaro buvome pasidaliję į dvi grupes: vyrų ir moterų. Jos greitai tarpusavyje rado bendrą kalbą. O paskui nė nepastebėjome, kaip visi įsitraukėme į bendras diskusijas. Buvo visai smagu.

Pamačiusios savo akimis, ką čia veikiame, antrosios pusės nurimo. Jau ramia sąžine išleidžia vyrus pabūti su bendraminčiais. Joms netgi kilo idėja susiburti į „N40 vyrų autoklubo“ žmonų klubą. 

– Gal reikėtų moteris paraginti nebijoti išleisti vyrus pasilakstyti... 

Ir jei nenorite, kad jis pabėgtų ten, kur geriau, kur bent kurį laiką jam niekas nepriekaištauja ir nereguliuoja gyvenimo, nelaikykite prie grandinės pririštų vyrų.

– Sąvoka „leisti“ išduoda daugeliui moterų būdingą savininkiškumo jausmą. Man nesuvokiama, kaip galima antrajai pusei ką nors leisti ar ko nors neleisti. Deja, gyvenimas rodo, kad vidutinio amžiaus sulaukusios moterys perima šeimos židinio valdymą į savo rankas. Vyras dažniausiai tampa sudedamąja to židinio dalimi, tarsi būtų daiktas, nuo kurio kartkartėmis reikia nušluostyti dulkes, kurį galima perstatyti į kitą vietą.

Bet juk vyras – ne daiktas. Namuose yra ne vien tam, kad persuktų perdegusią lemputę. Ir jei nenorite, kad jis pabėgtų ten, kur geriau, kur bent kurį laiką jam niekas nepriekaištauja ir nereguliuoja gyvenimo, nelaikykite prie grandinės pririštų vyrų. Rimtiems vyrams reikia prasilakstyti! Kai tau penktą kartą sako „Tu niekur neisi“ arba „Aš tavęs neišleidžiu“, šeštą sykį vyras iš principo nueis ten, kur jam reikia. Va būtent tada šeimoje ir prasideda diskomfortas.

Geriau penktadienio vakarą praleisti atskirai, kiekvienam užsiimant malonia veikla, nei surūgusiais veidais spoksoti televizorių. Tada šeštadienio vakarą abu noriai mėgausis vienas kito draugija, atsiras temų per daugelį bendro gyvenimo metų išsisėmusiems pokalbiams.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką