Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 9d. 11:38

Per kelias valandas 600 grybų radusi Solveiga: „Prisigrybavau už visą vasarą!“

Solveiga Kutkaitė ir grybų laimikis
Asmeninio archyvo nuotr. / Solveiga Kutkaitė ir grybų laimikis

Pakelėse prie miškų stovintys automobiliai ir internete mirgančios nuotraukos su grybautojų rastais laimikiais rodo, kad šiuo metu grybų ypač gausu. Tai paliudyti gali ir Solveiga Kutkaitė, kuri kartu su mama bei dėde iš miško parsinešė 600 sveikų, nesukirmijusių grybų.

„Prisigrybavau už visą vasarą“

Save užkietėjusia grybautoja vadinanti Solveiga laisvą dieną nusprendė paskirti žygiui į miškus – grybauti pasirinko mylimose vaikystės vietose Anykščių rajone ir, grįžusi su keliais šimtais grybų, panašu, nesuklydo.

„Tikrai pirmas kartas toks sėkmingas, kad toks kiekis būtų šviežių grybų: visi nesukirmiję, mažučiai, ką tik išdygę, storais kotais, stebuklingi. Sugalvojau nuvažiuoti į kaimą, nes mačiau, kad toje pusėje dygsta visai nemažai, tai pasitvirtino lūkesčiai su kaupu“, – įspūdžiais dalijasi S.Kutkaitė.

Nuo vaikystės grybauti mėgstanti Solveiga šią veiklą vadina savo hobiu, tačiau skirti tam laiko gali tik laisvomis nuo darbo dienomis. Nors vasarą daug galimybių grybauti neturėjo, trumpa kelionė į gimtąjį kraštą atpirko visus prarastus grybus.

„Jau anksčiau buvo pilna nuotraukų, kad Žemaitijos pusėje dygsta daug grybų, bet kadangi esu iš Vilniaus, man ta pusė ne pakeliui. Tai vis žiūrėdavau nuotraukas ir varvindavau seiles.

Dabar, pamačiusi, kad ir vaikystės apylinkėse yra grybų, prisigrybavau už visą vasarą“, – pasakoja S.Kutkaitė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su dėde prie grybų laimikio
Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su dėde prie grybų laimikio

Grybus surinko per du reisus

Pasak Solveigos, grybavimui buvo paskirta kone visa diena – išėję iš namų apie 10 valandą ryto, su kelių valandų pertrauka, namo grįžo tik vakarop:

„Buvo du reisai. Tose pačiose apylinkėse, ties Juostininkais, važiavome į vieną mišką, prisirinkome 400 grybų, pailsėjome, pavalgėme, nuvažiavome į dar vieną vietelę, kur dar 200 radome, tai iš viso 600.

Dygo labai gražiai, po 10–15, tokiomis krūvelėmis, ant kelio, visur. Kiek grybautojų sutikom, visi buvo pilnais krepšiais. Tai ta vieta buvo labai dosni.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Grybai Anykščių rajone
Asmeninio archyvo nuotr. /Grybai Anykščių rajone

Apie 15 km nuėjusi Solveiga sako, kad azarto rasti kuo daugiau grybų po antro reiso nejautė, kadangi pajautė nuovargį, o ir grybų rasta tikrai užtektinai.

„Pasijautė nuovargis, tiesiog užsimerkus akyse matėsi grybai. Kai matai šitą vaizdą, jau žinai, kad stop, užtenka. Paskui lovoje atsigulus užsimerki ir jauti, kad vis dar esi miške, matai tuos grybus“, – juokiasi Solveiga.

Kur ieškoti grybų?

Pažįstami ar miškuose sutikti grybautojai moters ne kartą klausė, kaip randa tiek grybų, nes jie niekaip neranda. Anot Solveigos, tai labai priklauso nuo miškų ir vietų, kuriose grybaujama:

„Mes daugiausia radome tarp jaunų arba šiek tiek didesnių eglių, kur tamsesni eglynai būna, samanėlės. Pati grybavimo vietas keičiu, dažniausiai aplink Vilnių bandome rasti vietų, ieškome naujų, važiuojame link Dzūkijos, aplink Lavoriškes link Baltarusijos, aplink Nemenčinę. Netgi prie Žaliųjų ežerų (šiandien pravažiavau pro ten) pilna grybautojų.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su šeima surinko 600 grybų
Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su šeima surinko 600 grybų

Kelių valandų išvykoje daugiausia prisirinko ruduokių ir baravykų, tačiau rinkti mėgsta ir raudonikius, jaunus lepšiukus, voveraites, kaip šypsodamasi sako Solveiga, renka garsiuosius grybus.

„Man grybai yra, kaip sakant, pirmos ir antros kategorijos, visus kitus aš vadinu vos ne šungrybiais. Vakar rinkome ir ruduokes, rudens grybus, kurie jau pradeda dygti. Labai skanūs, mėsingi grybai. Juos tiesiog pakepi, šiek tiek apvolioji miltuose keptuvėje, ir išeina greitas, skanus užkandis“, – teigia S.Kutkaitė.

Man geriausias maistas yra tik kokie du švieži baravykai, supjaustyti, pakepti ant sviesto su šiek tiek druskos ir pipirų.

Kokia laukia 600 grybų ateitis? Marinavimas, džiovinimas, dalybos draugams, sako Solveiga:

„Dėl šitos dalies laurai atitenka mamai, nes ji daugiausia tuo užsiima, man labiau grybauti patinka. Mažesnius grybus marinuos, dėsime ant Kūčių stalo – tokia tradicija. Taip pat pasidžioviname, kad galėtume žiemą pasidaryti pyragėlių, sriubos. Tradiciškai darome kibinus su grybais. Kai toks kiekis, duodame draugams, kaimynams pasivaišinti.

Asmeninio archyvo nuotr. /Solveigos grybavimas
Asmeninio archyvo nuotr. /Solveigos grybavimas

Man geriausias maistas yra tik kokie du švieži baravykai, supjaustyti, pakepti ant sviesto su šiek tiek druskos ir pipirų. Viskas, aš, galima sakyti, daugiau jų ir nevalgau. Man didžiausia aistra yra radimas ir emocija, kai eini, ieškai ir pamatai miškų karalių, didingą baravyką. Jeigu dar gražūs miškai, geras oras, tai yra visa emocija, visa gamta susilieja su tavimi, o dar, radus baravyką, užlieja neapsakomas jausmas.“

Per artimiausią laisvadienį Solveiga vėl planuoja leistis į grybų paieškas, tačiau kitus grybautojus ragina atkreipti dėmesį ir į tvarkos palaikymą: „Gerbkite gamtą, mišką ir kitus grybautojus, susirinkite šiukšles. Tikrai miškuose daug visko, ko neturėtų būti.“

Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su grybais
Asmeninio archyvo nuotr. /Solveiga su grybais

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Video

00:38
13:16
01:03

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką