Jei šio straipsnio įžanga jums nepatiko ar net sunervino, jūsiškė aura greičiausiai ėmė pulsuoti raudoniu. O jei iškart nusiteikėte, kad jūsų laukia malonus pasiskaitymas, jūsų aura tikriausiai ėmė švytėti gelsvai balta spalva. Mat mūsų energinis kūnas reaguoja į viską, ką išgyvename.
„Įgnybk man“, – prašome draugo, kai kyla įtarimas, kad sapnuojame, ir norime kuo greičiau grįžti į tikrovę. Bet... ar žmogus sudarytas vien iš mėsos, kraujo ir kaulų? Visi, kas domisi ezoteriniais dalykais, anksčiau ar vėliau įsitikina, kad materialus pasaulis – toli gražu dar ne viskas, ir mes esame kur kas daugiau nei tvirtina tradicinis mokslas.
Jūsų kokonas
Kiekvienas žmogus turi ne tik fizinį, bet ir energinį kūną - aurą. Jos būklė daro įtaką žmogaus savijautai, sveikatai ir požiūriui į pasaulį. Aura –energinis žmogaus apvalkalas, sukurta iš subtiliosios materijos – emocijų ir minčių. Ji gana storu „kevalu” (maždaug keliolikos centimetrų sluoksnis) lyg kokonas gaubia mūsų kūnus. Juo daugiau energijos turime, tuo labiau išsiskleidusi ir spalvingesnė aura – tokiu atveju mėgstama sakyti, kad žmogus spinduliuoja gerą aurą.
Dauguma ezoterikos žinovų teigia, kad žmogaus energinis kūnas susideda iš daugelio subtiliųjų energijos apsiaustų, kurie susiję su konkrečia čakra (tai besisukantys it malūnėliai organizmo energijos centrai, kurių stambiausieji išsidėstę maždaug išilgai stuburo; apatinis – ties uodegikaulio galiuku, viršutinis – virš viršugalvio). Tie „apsiaustai” persismelkia vienas į kitą ir taip sukuria žmogaus energinę charakteristiką, nuo kurios labai smarkiai priklauso jo bendravimas su išoriniu pasauliu.
Visi esame spalvoti
Astralinis kūnas pulsuoja įvairiomis spalvomis, kurios tarpusavyje maišosi. Kai pykstame, aura prisipildo grėsmingos raudonos. Kai medituojame, ji gali nusidažyti violetiniais atspalviais. O kai įsimylime, aura atrodo skaidri ir perregima.
Žmogaus aura nebūna visada vienoda. Juk mumyse energija nuolat srovena, pulsuoja, kunkuliuoja... Astralinį kūną galima nufotografuoti Kiriliano metodu. Tačiau kai kurie žmonės, pirmiausia maži vaikai, mato auras spontaniškai.
Sakoma, šventuosius, mistikus, tikruosius dvasios mokytojus supa balta arba balzgana šviesa švytinti aura, atrodanti kaip aureolė. Ji tarsi supinta iš baltos šviesos gijelių, kurias į atskirus pluoštus perskiria auksiniai spinduliai. Pakanka atsidurti greta tokio žmogaus, patekti į jo spinduliuojamos auros erdvę, kad mūsų aura imtų keistis. Kontaktas su labai dvasinga asmenybe pastebimai išvalo ir sustiprina energinį kūną. Laimindami dvasios meistrai paprastai paliečia vieną iš čakrų – širdies, karūnos arba trečiosios akies – ir taip suteikia vertingos energijos aurai.
Kaip tik dėl šios priežasties nereikėtų skubėti pulti į pirmo sutikto dvasinio mokytojo rankas. Kol nesate tikri dėl jo dvasinių savybių, palaukite. Mat abejotino autoriteto palaiminimas gali daugiau pakenkti, nei padėti.
Skylėta aura
Mus gaubiančią aurą paversti rėčiu geba neigiamos emocijos, kurias kaupiame savyje. Ilgainiui jos tarsi nuodingos nuosėdos atsideda astraliniame kūne ir suvarpo jį nelyginant ylos. Jeigu nuolat dėl ko nors nervinamės, slapčia visiems pavyduliaujame, mus pjauna neapykanta arba baimė, grubios šių emocijų vibracijos astraliniame kūne išmuša skyles. O pro jas ne tik prarandame savą energiją, bet lengvai į mūsų aurą prasibrauna ir svetimos energijos.
Panašiai kaip fizinio kūno vidaus organai, aura kurį laiką nuo nepageidaujamų sąnašų geba apsivalyti. Jeigu neigiamų veiksnių yra pernelyg daug, energinio kūno struktūra neišlaiko ir yra suniokojama. Kad nutiko kai kas tokio, galima suprasti iš to, kad žmogus jaučiasi prislėgtas, pervargęs, piktas, nuolat negaluoja arba net rimtai įsiserga. Žinote priežodį: ant palinkusio karklo visos ožkos lipa? Tai štai, kai žmogaus aura skylėta, jam ant galvos ima lipti visi, kas netingi. Ir priešai jį pulti išdrįsta kaip tik tokiu metu.
Astralinį kūną gali sužaloti ir ataka iš išorės. Toks pavojus iškyla, jeigu greta mūsų nuolat būna kas nors, kas spinduliuoja antipatiją, nepasitenkinimą, neapykantą ir pavydą. Dauguma energinių vampyrų intuityviai jaučia, kurioje vietoje esame labiausiai pažeidžiami. Jeigu esame nusilpę, išprovokuotos neigiamos emocijos mus saugantį energetinį šarvą pramuša gana lengvai. Todėl jei jaučiate, kad su kuriuo nors žmogumi jums bendrauti negera geriausia - geriau nuo tokio laikytis atokiau.
Stebėkite save
Įtarti, kad energinis kūnas yra nusilpęs, galima ir tada, kai neįprastai sustiprėja kokia nors charakterio savybė, skatinanti veiksmus ir poelgius, kurie paprastai žmogui neišeina į naudą. Jeigu nejučia pasidarėte pernelyg kritiški kitų žmonių atžvilgiu, neatmestina prielaida, kad atsirado disharmonijos, susijusios su trečiosios akies čakra. Dėl niekada nesibaigiančių gerklės negalavimų arba nesugebėjimo išreikšti savo minčių ir emocijų gali būti kalta nedarni gerklės čakros veikla. Gyvenimo beprasmiškumo arba meilės stygiaus pojūtis bei maudulys ties krūtinkauliu perša mintį, kad netinkamai funkcionuoja širdies čakra.
Sveikti ir stiprėti energinis kūnas pradeda tą pačią akimirką, kai pastebite, kad jis nusilpęs. Mat dėmesys ir mintis – taip pat energija! Kitaip tariant, kur nukreipiate mintį, ten keliauja ir energija.
Tiesa, venkite daryti skubotas išvadas. Ypač diagnozuodami kitų savijautos bėdas. Mat visos čakros ir įvairūs energinio kūno sluoksniai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, ir energija tarp jų teka nuolat. Todėl išryškėję nesklandumai niekada nebūna susiję tik su viena čakra. Bet kuris, net menkiausias fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimas visada yra susijęs su organizmo, taip pat ir energinio kūno, visuma.
Kaip švarinti energinį kūną
Kasdien derėtų nors truputį laiko skirti “energiniam švarinimuisi”. Juk fizinį kūną prausiame kasdien ir net po kelis kartus. Taigi kaip apsivalyti nuo viso, kas susikaupė neigiama?
Pirmiausia pasistenkite atsipalaiduoti: išgerkite arbatos, palįskite po dušu ar tiesiog ramiai pasėdėkite tyloje. Tada susiraskite ramų kampelį, atsisėskite arba atsigulkite taip, kad stuburas būtų tiesus. Pagalvokite, kas šiandien jus labiausiai suerzino arba supykdė ir kodėl taip nutiko. Tik nekaltinkite už tai nei savęs, nei kitų. Tada pradėkite palengva tų neigiamų emocijų atsikratyti: užsimerkite ir įsivaizduokite, kaip išmetate jas iš savęs ir kaip jos pamažu ištirpsta, išsisklaido ore. Kvėpuokite ramiai, vis laisviau, lėčiau. Neįtemkite raumenų. Stebėkite, kaip pamažu grįžta vidinė pusiausvyra. Tai gali užtrukti keliolika minučių.
Paskui įsivaizduokite, kaip apsisiaučiate šviesa, kuri tolygiai apgaubia jūsų aurą. Skeptikams toks užsiėmimas tikriausiai sukels pašaipią šypseną. Tačiau tie, kas užsiima dvasinėmis praktikomis žino, kad panašūs pratimai iš tiesų veikia. Beje, metodikų yra daug ir įvairių. Kas gilinasi, atranda...
