Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 19:15

Vis atidėliojate darbus? Efektyvumo ekspertė L.Mogišaitė pateikė receptą, kaip veikti kryptingai

Liana Mogišaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Liana Mogišaitė

„Ar mes iš tikrųjų esame darbų atidėliotojai? O gal tiesiog darbų prisiiminėtojai?“ – konferencijoje „Moters vizija“ retoriškai klausė verslo konsultantė, efektyvumo ekspertė, lektorė Liana Mogišaitė. Ji atskleidė gana neįprastą požiūrį į tai, kodėl mes vis atidėliojame darbus ir kaip save motyvuoti kryptingai veikti.

Kai sunku pasakyti „ne“

Pasak L.Mogišaitės, jei netikėtai sulaukiame skambučio iš vadovo ar kolegos, prašančio atlikti kokią nors neplanuotą užduotį, dažnai sunku pasakyti „ne“. Lygiai taip pat būna sudėtinga atsakyti „ne“ partneriui, vaikui, draugui ar draugei.

„Ir kartais gyvenime atsiranda dilema – kur ta riba, kada tikrai turiu pasakyti „ne“? Sakyčiau, jog tai atpažinti galima iš to, kaip jaučiuosi toje situacijoje: jei pykstu ne tik ant savęs, bet ir ant viso pasaulio – tai jau yra ženklas, kad reikia kažką keisti“, – aiškino pranešėja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė

Anot jos, negebėjimas pasakyti „ne“ veda prie darbų atidėliojimo. Tad kokios tos negebėjimo pasakyti „ne“ priežastys?

Kaltos „priklausomybės“

„Tai, ką pasakysiu, gali gerokai nustebinti. Šakninė priežastis (iš kurios kyla ir visos kitos priežastys), dėl ko atidėliojame darbus, yra „priklausomybė“, – teigė pranešėja.

Jos manymu, visų pirma gali būti „priklausomybė“ adrenalinui: „atidedu darbus, nes kai juos darau paskutinę minutę, jie pasidaro taip gerai“. Taip pat „priklausomybė“ perfekcionizmui: „noriu būti tobulas ir namuose, ir darbuose, tad dažnai užstringu siekdamas atlikti darbus idealiai“.

Kita galima „priklausomybė“ – aukos sindromas: „prisiimu daug darbų, kad manęs gailėtų“. Be to, neretai būdingas geriečio sindromas: „juk negaliu pasakyti – ne“.

Pasak L.Mogišaitės, tų „priklausomybių“ gali būti ir daugiau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė

Trijų „kodėl“ technika

„Kitas dalykas, būtų gerai atsakyti sau į klausimą – kas nutiks, jei pasakysiu „ne“? Dažnai tai būna baimės, dėl ko mes automatiškai atsakome „taip“, – kalbėjo L.Mogišaitė. – Kokios tos baimės, galima išsiaiškinti naudojant trijų „kodėl“ techniką. Pavyzdžiui, kodėl aš tai darau? Galbūt atsakymas – nes bijau būti atstumtas. Kodėl bijau atstumtas? Nes nenoriu jaustis vienas. Kodėl nenoriu jaustis vienas? Nes man tai primena vaikystę.“

Kaip nurodė verslo konsultantė, jei tikroji baimės priežastis nėra giliai paslėpta, naudojant trijų „kodėl“ techniką po trečiojo klausimo dažniausiai išaiškėja tikras atsakymas.

Padeda vizualizacija

Jei baiminamės pasakyti „ne“, L.Mogišaitės teigimu, verta išbandyti ir vizualizacijos pratimą: „Užsimerkite ir pagalvokite apie savo baimę. Vizualizuokite ją: koks jos pavidalas? Gal juoda, spalvota, turinti dideles rankas? Gal šypsosi, o gal nesišypso? Koks jos dydis?

Kiek įmanoma tiksliau vizualizuokite tą baimę. Tuomet įsivaizduokite, kad baimė vis mažėja, mažėja iki žirnio dydžio, o jūs laikote ją rankoje, delne. Ir dabar galite nuspręsti, ką su ta baime daryti: galbūt išmesti pro langą, o gal užkasti po žeme.“

Pasakyti „ne“ tampa iššūkiu ir dėl to, kad toks atsakymas neretai sukelia neigiamas emocijas.

Ji rekomenduoja iš anksto treniruotis atliekant tokį pratimą, kad susidūrus su tam tikra situacija, pavyzdžiui, kai kolega ateis ir sakys: „Tu esi mano paskutinė viltis“, būtų galima lengvai pasakyti: „Negaliu to prisiimti.“

Kita vertus, ji pripažįsta, kad pasakyti „ne“ tampa iššūkiu ir dėl to, kad toks atsakymas neretai sukelia neigiamas emocijas. Visgi, anot jos, atsisakymą atlikti kokį nors darbą, užduotį ar kitokį prašymą galima pateikti taip pat pozityviai.

„Pavyzdžiui, išgirdę kokį nors prašymą, galite pasakyti, kad mielai tai atliksite, tačiau tik po kelių valandų ar kitą dieną, kadangi šiuo metu negalite blaškytis“, – nurodė verslo konsultantė.

Efektyvumą lemia konkretus tikslas

Kalbėdama apie tai, kaip motyvuoti save ir efektyviai atlikti darbus, L.Mogišaitė patikino, jog labai svarbu atsakyti sau į klausimą – „ko aš noriu?“

„Tuomet svarbu išsikelti konkretų tikslą, kurį sieksime įgyvendinti iki tam tikro laiko. Juk smegenys mums padeda tik tada, kai aiškiai žinome, ko ir kada norime. Kitaip tariant, tas tikslas turėtų būti toks, kad jei kitas žmogus turėtų jį įvykdyti, jam nereikėtų improvizuoti. Pavyzdžiui, turiu įgyvendinti X projektą per tris mėnesius, nes noriu būti paaukštintas“, – nurodė moteris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liana Mogišaitė

Pasak jos, išsikelti ir susiplanuoti konkrečius tikslus svarbu ir todėl, kad nepasimestume tarp gausybės užduočių ir žinotume, nuo ko pradėti. Juk gyvenant technologijų amžiuje, kaip aiškino lektorė, tampa vis sunkiau susikaupti ties tuo, ką darai.

Smegenys mums padeda tik tada, kai aiškiai žinome, ko ir kada norime.

„Išsirinkus užduotį, svarbu nuspręsti, kaip ji bus įgyvendinama. Pavyzdžiui, jei tam skiriu pusmetį, užsibrėžiu, kad kas antrą dieną skirsiu tik šiam darbui. Sakoma, jog tam, kad traukinys pajudėtų, reikia daug pastangų, tačiau pajudėjus viskas vyksta sklandžiai. Tad jeigu sunku save motyvuoti darbui – įsivaizduokite, kai tai būsite padaręs“, – patarė L.Mogišaitė.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką