Pirmoji kolekcija: Patricija Regesaitė / „Mono“
Antrąją „Mados infekcijos“ dieną pirmoji savo kolekciją „Mono“ pristatė nuo 16-os drabužius kurianti Eduardo Balsio menų gimnazijos abiturientė Patricija Regesaitė.
Moterims skirtai 17 modelių kolekcijai kūrėja neatsitiktinai pasirinko paprastą pilką kiliminę dangą, dažnai naudojamą kontorose, biuruose. Ši danga – it simbolis monotonijos, supančios žmonių darbovietes.
Jungdama drabužių detales ir atsisakydama spalvų dizainerė norėjo pabrėžti formas ir tai jai puikiai pavyko. Kūriniai primena erdvines skulptūras ir sudaro įspūdį, kad drabužiai pasiūti iš vientisos medžiagos. Įspūdį kolekcija paliko ir festivalio gerbėjams, dizainerė pasitikta gausiomis ovacijomis.
Kalbėdama apie savo kolekciją jos autorė sakė: „Pilkos monotonijos šešėlio šleifas, kuriame paskendusi šiuolaikinio žmogaus kasdienybė, verčia jį jaustis bejėgiu prieš nesutramdomą monopolio jėgą. Šioje kolekcijoje „nykus“ ir „nepastebimas“ atgimsta naujose formose ir suardo įprastą savo pavidalą, kuris suteikia naują prasmę seniai įsigalėjusioms taisyklėms iš esmės jų nepakeisdamas.“
Antroji kolekcija: Liucija Kvašytė / „Budėk!“
Antroji šeštadienio vakarą festivalio svečiams kolekciją „Budėk!“ pristatė prekių ženklo „The Knotty Ones“ dizainerė Liucija Kvašytė.
Vyrams ir moterims skirtos kolekcijos įkvėpimo šaltiniu tapo XIX a. pab., kai generolas Robertas Badenas-Powellis paskyrė jaunuolius žvalgais vykdant Mafekingo apsupimą. Jų parodyta drąsa ir ryžtas paskatino generolą įsteigti skautų judėjimą, kuris mokytų meilės Dievui, tėvynei ir artimui. Sulaukus didelės sėkmės šis ugdymo metodas praplėstas jį pritaikant ir mažesniems vaikams – tam pasitelkta Rudyardo Kiplingo „Džiunglių knyga“.
Žaisdami vaikai mokosi būti atsakingi, drąsūs, ištikimi ir patikimi. Todėl skautų šūkis „Budėk!“ kviečia visada būti pasiruošus tiek fiziškai, tiek dvasiškai, kad atliktum savo pareigą.
Dizainerės pristatytoje 18 modelių kolekcijoje – spalvingi „generolo“ paltai, beretės, skautų stilių primenantys šortai, sijonai, palaidinės ir suknelės.
Trečioji kolekcija: Diana Paukštytė / „Poetė“
Antrosios dienos pirmąją kolekcijų pristatymo dalį užbaigė „Mados infekcijos“ senbuvės, jau aštuntą kartą festivalyje dalyvaujančios, Dianos Paukštytės kolekcija „Poetė“. Dizainerės kūryba intuityvi ir drąsi, nepaisanti visuomenės konstruojamų normų ar stereotipų. Kurdama drabužius ji nesvarsto, kas juos dėvės. Ir vengia lytiškumo.
Ant „Mados infekcijos“ podiumo pristatyta naujoji 20 modelių kolekcija išsiskiria tamsia, melancholiška ir šiek tiek mistifikuota, trapia moteriška estetika. Tai kolekcija apie moterį, kuri į pasaulį žiūri poetės akimis, dievina juodą spalvą. Ji taip pat apie vidinius asmenybės išgyvenimus, sielos gelmių šauksmą.
Siluetuose ir konstrukcijose vyrauja geometrija, sluoksniavimas ir besiplaikstantis kirpimas. Minimalistinės linijos ir geometriniai kirpimai susijungia su prabangia, aristokratiška ir dramatiška nuotaika, kuri buvo juntama skambant fortepijono muzikai.
Plačios kelnės, švarkai, suknelės, tarpusavyje žaidžiančios juoda, raudona ir balta spalvos, vietomis išnyrantys blizgūs audiniai, plačios rankovės, raukiniai ir manekenių galvas dengiančios juodos skrybėlaitės kūrė šiuolaikinio miesto kontekste derančio avangardo stilių.
Ketvirtoji kolekcija: Lina Gudanavičiūtė / „Beveik juoda“
Antrąją renginio dalį pradėjo taip pat aštuntą kartą festivalyje dalyvaujanti dizainerė Lina Gudanavičiūtė. Ji pristatė moterims skirtą kolekciją „Beveik juoda“.
Skambant fortepijono muzikai ant podiumo iš karto pasirodė visi devyni modeliai. Viena jų, vilkinti juodais drabužiais, rankose laikė didelę raudonų rožių puokštę. Didžiausias šios kolekcijos išskirtinumas – ryškios mėlynos, raudonos, juodos ir baltos pėdkelnės, kurias manekenės vilkėjo ant aukštakulnių. Taip pat – trumpi juodų plaukų perukai ir akiniai nuo saulės.
„Juoda spalva iš vidaus skamba kaip niekas, kaip amžina tyla be ateities ir vilties. Ji nejuda ir neturi galimybių. Muzikoje tai būtų baigiamoji pauzė, po kurios eina tęsinys, panašus į kito pasaulio pradžią“, – pasirinkusi Vasilijaus Kandinskio spalvų teoriją dizainerė apibūdino savo kolekciją.
Penktoji kolekcija: Ugnė Martinaitytė / „Data – paranoia“
2013 m. konkurso „Injekcija“ nugalėtoja Ugnė Martinaityte pristatė savo prekių ženklo OHMY kolekciją „Data – paranoia“. Kaip sako pati kūrėja, ši kolekcija yra apie šalutinį technologijų poveikį, baimės jausmą ir norą likti už išnaudojimo ribos.
Apie žinojimą, kad spausdami mygtuką „Agree“ (liet. „sutinku“) perduodame visus savo duomenis, o jų panaudojimas turi tamsiąją pusę, kurios nematome. Mus surasti, mumis manipuliuoti ir mus kontroliuoti tapo lengva, todėl siūloma rinktis kelią, kurį gali kontroliuoti pats žmogus.
26 modelių kolekcijoje vyrauja platūs oversized siluetai, unisex tipo konstrukcijos, kamufliažinės spalvos, militaristinės detalės, sportiniai audiniai. Visa tai – ateities uniforma. Vienas išskirtinių akcentų – žemapadės basutės, kurių juostelės apsivijusios kojas. Veidus ir galvas dengia juodas tinklelis.
Šeštoji kolekcija: Živilė Aleknavičiūtė / „Bendruomenė visatos pakrašty“
Antrąją antros dienos „Mados infekcijos“ dalį užbaigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studentės Živilės Aleknavičiūtės kolekcija „Bendruomenė visatos pakrašty“.
Mados ir tekstilės dizainą Karališkojoje Hagos menų akademijoje Olandijoje studijavusią dizainerę domina žmogus kaip individas, gyvenantis dabartinėje visuomenėje ir prisitaikantis prie aplinkos.
Ši kolekcija – apie jauną žmogų, ieškantį savo vietos pasaulyje. Jis išeina iš komforto zonos ir keliauja geresnio gyvenimo link, o pakeliui formuoja savo individualumą. Tai procesas, kai turi atsakyti sau į svarbius klausimus. Iš kur tu? Kas esi? Ar kentėsi toliau, nepalikdamas savo komforto zonos, prisitaikydamas prie pilkos, uniformuotos daugumos? O gal išsiskirsi iš minios, ieškosi savęs?
Dizainerė žiūrovą skatina susimąstyti, iš kur jis atėjo, ar bent kartą paliko savo komforto zoną, išsilaisvino, atrado kūrybinę savirealizacijos laisvę.
Septintoji kolekcija: Sandra Straukaitė / „Beprotybė į sąmatą neįskaičiuota“
Paskutinę šiųmetės „Mados infekcijos“ dalį pradėjo idėjinė festivalio autorė, viena žymiausių lietuvių dizainerių Sandra Straukaitė. Ji pristatė sportinio stiliaus kolekciją „Beprotybė į sąmatą neįskaičiuota“.
Kaip sakė pati dizainerė, migruojantys drabužiai keliauja iš stalčiaus į spintą, į skalbyklę, į valyklą, į šiukšliadėžę, į kelionę. Dažniausiai ne po vieną... Kai horizontas pajuodęs... Juoda_auksas / sidabras_kita spalva – gimsta nauja vėliava. Pagal visas heraldikos taisykles.
Taip ir buvo, kūrėjos 22 modelių kolekcijoje vyravo juoda spalva, paįvairinta ryškia raudona, geltona ir mėlyna, taip pat sidabrine ir auksine.
Priešingai nei daugelis kitų dizainerių, S.Straukaitė, pristačiusi savo kolekciją, ryžtingu žingsniu žengė fotografų link, rankose lyg vėliavą laikydama auksinį ir sidabrinį „apsiaustą“.
Aštuntoji kolekcija: Jarosławas Ewertas / „Serenity“
Vienas šiųmečio festivalio svečių – Lodzėje gyvenantis dizaineris Jarosławas Ewertas. Jis 19-ojoje „Mados infekcijoje“ pristatė savo naujausią šio pavasario-vasaros kolekciją „Serenity“.
Jo kuriami darbai – klasikos ir avangardo derinys, išsiskiriantys ryškiomis detalėmis, kurios atskleidžia asmenybę.
Moterims ir vyrams skirtą kolekciją įkvėpė dykumos atmosfera, kai po audros lieka tik tyla ir smėlis. Visa ji persmelkta Vidurio Rytų dvasia. Kolekcijos drabužiams pasiūti buvo naudojamas natūralus žakardas, itin kokybiškas šilkas, linas ir medvilnė.
Kolekcijoje vyrauja natūralios spalvos: rusvai gelsva, balkšva, ruda, tamsiai mėlynos atspalviai. Dizaineris sukūrė 30 įvairių modelių – nuo lengvų, vėjyje besiplaikstančių suknelių iki ilgų vyriškų paltų.
Devintoji kolekcija: Viktorija Rosenberg ir Paulius Leonas / „anti.Mas“
Ganėtinai grėsmingai ir labai energingai festivalį uždarė jaunieji kūrėjai, praėjusių metų konkurso „Injekcija“ vieni nugalėtojų – dizaineriai Viktorija Rosenberg ir Paulius Leonas. Duetas pristatė audringos gerąja prasme publikos reakcijos sulaukusią kolekciją „anti.Mas“.
Podiumu vaikščiojo agresyviai nusiteikę modeliai vyrai, vilkintys sukneles! Stiprią emocinę kolekcijos nuotaiką paaiškina jos įkvėpimo motyvai. Apibūdindami savo kolekciją dizaineriai pradeda nuo opios terorizmo problemos, kuri šiandien kelia psichologinę baimę, sąmyšį ir trikdo. Išpuoliais, kaip teigė kūrėjai, teroristai siekia perduoti savo problemas, kad žmonės atkreiptų į juos dėmesį ir priimtų jiems palankius sprendimus.
„Kad ir kaip būtų keista, minėtas reiškinys puikiai tinka masinei madai ir jos kūrėjams apibūdinti. Pastarieji šiandien apgalvotai kuria tendencijas, drabužių siluetus ir net sudaro tam tikrus derinius, kuriuos „būtina“ įsigyti, nes jei to nepadarysi, būsi nemadingas, nepritapėlis (tai pasyvus psicho teroras)“, – sakė dizaineriai.
Vyriška kolekcija „anti.Mas“ kurta nesilaikant jokių tendencijų, neskiriant asortimento vyrams ar moterims, neišskiriant sezonų, derinant nesuderinamas medžiagas ir naudojant šiandien masiškai gaminamas drabužių detales, aksesuarus.
