Sekite 15min Google
Iš svarbiausių Europos parfumerijos ir gyvenimo būdo parodų Florencijoje, Paryžiuje bei Kanuose grįžusi nišinės parfumerijos ekspertė Kristina Strolienė sako, kad kvapų pasaulis dar niekada taip tiksliai neatspindėjo to, kaip gyvename, ko ilgimės, ko ieškome ir ko tikimės iš ateities, rašoma „Krispo“ pranešime žiniasklaidai.
Šį rudenį per gana trumpą laiką K.Strolienė aplankė tris labai skirtingas parodas – „Pitti Fragranze“ Florencijoje, „Maison & Objet“ Paryžiuje ir „TFWA World Exhibition & Conference“ Kanuose.
„Kai jas pamatai vieną po kitos, labai aiškiai supranti, kaip plačiai šiandien reikia žiūrėti į parfumeriją, – sako nišinės parfumerijos ekspertė. – Tai nebėra tik klausimas, kokia nata dabar madinga – rožės, šafranas ar vanilė. Parfumerija labai greitai reaguoja į tai, kaip gyvename, ką perkame, ko bijome, kam taupome ir ko ieškome. Iš visų trijų parodų Florencijos renginys man pasirodė išskirtiniausias savo dėmesiu nišinei parfumerijai.
Jis vyksta palyginti nedidelėje erdvėje, o dalyviams taikoma griežta atranka, todėl čia itin jaučiasi išskirtinumas. Ne mažiau už parfumerijos naujienas dėmesį traukė ir parodos lankytojai. Čia kasmet susirenka labai ryškūs, mados pasauliui neabejingi žmonės. Kadangi paroda vyksta po garsiojo vyrų mados renginio „Pitti Uomo“, visur jaučiama vyriškos mados ir stiliaus energija. Tai daugiau nei parfumerijos renginys – tai tam tikras gyvenimo būdas.
Paryžius – visai kita istorija. Čia daug ryškesnis namų kvapų ir gyvenimo būdo segmentas. Greta parfumerijos atsiveria visas pasaulis – nuo kosmetikos iki interjero tendencijų.
O Kanai – jau visiškai kitas mastelis. Paroda vyksta tuose pačiuose rūmuose, kuriuose rengiamas Kanų kino festivalis, tačiau parfumerijai ir jų nepakanka. Visa aplinka tampa parodos dalimi: dalis prekių ženklų įsikuria viešbučiuose, apartamentuose, jachtose. Vienur eini prie oficialaus stendo, kitur – į viešbučio apartamentus, o trečias ženklas kviečia susitikti jachtoje. Ten jau matai labai daug didžiųjų vardų, o kartu ir nišinę parfumeriją. Ir kartais būtent mažesni ženklai su viena drąsia ar net keista idėja palieka stipriausią įspūdį“, – pasakoja K. Strolienė.
Paklausta, kas šiemet nustebino labiausiai, K. Strolienė ilgai negalvoja. „Jeigu reikėtų išrinkti vieną dalyką, kuris šiemet mane labiausiai nustebino, turbūt tai būtų gyvūnų parfumerijos kategorija. Mane pribloškė jos mastas. Kvepalai šuniukams ir kačiukams. Guolių priežiūros priemonės. Plovikliai. Aksesuarai. Visa gyvūnų kvapų ir priežiūros produktų kategorija. Ir visa tai pateikiama kaip labai rimta, graži, prabangi nišinės parfumerijos kategorija.
Kai kurios dėžutės ir pakuotės atrodo įspūdingiau nei žmonėms skirtų kvepalų pakuotės. Kai pamatai vieną ženklą, kuris siūlo kvepalus gyvūnams, gali sakyti: gerai, įdomu. Bet kai matai jų daugybę, supranti, kad tai jau nauja tendencija. Ir mes gavome pasiūlymų pardavinėti tokius produktus. Net parsivežėme. Nors būsiu atvira, aš šį gyvūnų sužmoginimą vertinu kritiškai. Kai pamatau jogą su šuniukais ar ką nors panašaus, man norisi sakyti: „Žmonės, gal gana“. Bet tai nekeičia fakto. Kategorija auga. Ir labai stipriai“, – šypsosi žinoma verslininkė.
Po šuniukų – naujagimio kvapas
Kristiną sudomino ne tik pati tendencija, bet ir tai, ką ji pasako apie šiandienos visuomenę. Dar įdomesnių minčių jai sukėlė kita vis dažniau parodose pristatoma naujiena – naujagimio odos kvapas.
„Keli parfumerijos kūrėjai atskirai pristatė naujagimio kvapą, vadinamąjį „Newborn“. Kai pirmą kartą išgirsti – įdomu. Antrą kartą – jau suklusti. O kai keli skirtingi gamintojai sako, kad tai viena ryškesnių naujų krypčių, pradedi vertinti rimčiau. Mes ir patys jau turime tokį kvapą. Jį gavome dar prieš parodas. Ir aš visiškai atvirai pasakysiu – kai jį gavome, labai nesureikšminau. Tada sėdžiu, analizuoju pardavimus ir matau, kad būtent „Newborn“ dabar yra vienas populiariausių kvapų! Galvoju: rimtai? Bet, matyt, žmonėms to reikia.“
Pasak K. Strolienės, kvepaluose naudojamos labai netikėtos natos, pavyzdžiui, jazminai, morkos, pakalnutės ir kiti ingredientai, kuriuos sujungus bandoma atkurti tą specifinį naujagimio odos kvapą. Ir žmonėms jis labai patinka.
„Man tai labai įdomu, nes mano reakcija visiškai priešinga. Aš turėjau kūdikių. Žinau, kaip jie kvepia, žinau ir gyvenimo etapą. Ir jeigu šiandien renkuosi kvepalus sau, tai, dėl Dievo meilės, tikrai nenoriu kvepėti kūdikiu. Noriu kvepėti ūdu. Rožėmis. Šafranu. Noriu per kvapą išreikšti seksualumą, moteriškumą. Man kūdikio kvapas yra susijęs su labai konkrečiu mano vaiku, labai konkrečiu laiku ir labai konkrečia būsena. Ir tai buvo nuostabu! Bet dabar kvepėti kūdikiais tikrai nenoriu. Štai tada man pasidarė labai įdomu žiūrėti į šias dvi tendencijas kartu. Viena vertus – milžiniška augintinių kategorija. Kita vertus – žmonės perka naujagimio kvapą.
Parfumerijos kūrėjai apie tai kalba ir sieja su tuo, kad šiuolaikinėje visuomenėje dalis žmonių renkasi neturėti vaikų, augintiniai užima vis svarbesnę vietą gyvenime, bet kartu išlieka ir tam tikras kūdikio, naujagimio kvapo ilgesys. Man tai buvo viena įdomiausių visų parodų naujienų ir idėjų“, – pasakoja K. Strolienė.
Gimtadienio tortas pasaulyje, kuriame gimtadienių nebebus
Dar viena kryptis, kurią parodose pastebėjo K. Strolienė, buvo futuristinė parfumerija. Kai kurie kūrėjai šiandien kvapus kuria ne remdamiesi prisiminimais ar paveldu, o bandydami įsivaizduoti ateities pasaulį.
„Mano dėmesį patraukė vienas ženklas, kurio kūrėjai visą savo parfumerijos koncepciją grindė ateities scenarijumi: žmonija gyvena kitoje planetoje, pasaulis, kurį šiandien pažįstame, yra pasikeitęs – nieko, kuo gyvename šiandien, nebelikę. Todėl kvapai padeda prisiminti tai, ko jau nebėra. Pavyzdžiui, saldainių kvapas. Jie pasakojo, kad ateityje saldainiai bus tarsi uždraustas produktas, todėl žmogus jų nebevalgys, bet galės užuosti ir prisiminti. Tada pristatomas gimtadienio torto kvapas. Nes jų futuristiniame pasaulyje gali nebelikti mums įprastos gimtadienių tradicijos ir kvapas atkurs prisiminimą, kaip kvepėjo gimtadienio tortas. Klausau ir galvoju: „Dieve mano“. O jie pasakoja toliau: sukūrėme pasipiršimo kvapą. Jame dominuoja šampano nata. Kodėl? Nes ateityje žmonės skris kažkur kosminiais laivais, gyvens kitoje galaktikoje, vaikinas pasipirš merginai, o tikro šampano gal jau nebebus. Ir tada kvapas turės atkurti tą emociją.
Stoviu ir klausau. Viena mano dalis galvoja: „Neįtikėtina, kiek fantazijos, kokia stipri koncepcija.“ Kita dalis galvoja: „Tikiuosi, mūsų vaikai tokio pasaulio nesulauks.“
Tačiau K. Strolienė pastebi, kad jaunimui šios idėjos labai patinka. „Matau, kad 25–30 metų žmonės tokiomis futuristinėmis istorijomis žavisi. Jiems įdomus kosmosas, ateitis, distopija. Ir įdomiausia, kad dar jaunesni, kokių penkiolikos ar šešiolikos metų, jau vėl gręžiasi į vintage. Senus džinsus, senus daiktus, ankstesnių laikų estetiką, senelių kvepalus. Ir tada pagalvoji: gal dar ne viskas prarasta. Gal tas gimtadienio tortas išliks ir be kvepalų“, – šypsosi ji.
Vieni žiūri į kosmosą, kiti – atgal į istoriją
Pasak K. Strolienės, šiandien parfumerijoje labai ryškus dar vienas kontrastas.
„Vienas ženklas pasakoja, kaip gyvensime kitoje planetoje. O už kelių metrų kitas kalba apie paveldą, seną šeimos sodą, senelio istoriją, Graso parfumerijos tradicijas, senovinius buteliukus ar jų graviravimą. Ir abi kryptys turi savo auditoriją. Dar daugiau – vis dažniau parfumerija susipina su įvairiomis dvasingumo praktikomis. Mineralai. Astrologija. Žvaigždės. Gimimo data. Gimimo vieta. Gimimo laikas. Žmonės ieško kvepalų pagal Zodiako ženklą ar asmenines savybes.
Ateini, įvedi savo duomenis, o sistema rekomenduoja aromatą, kuris, kaip teigiama, geriausiai atitinka tavo asmenybę. Vienas iš ženklų, su kuriuo dabar dirbame, kvapus sieja su skirtingais akmenimis – safyru, oniksu ir kitais. Kuriama visa istorija apie akmens spalvą, savybes, žmogų ir jam tinkantį aromatą. Tai jau nebe tiesiog „pauostyk ir išsirink“. Tai papildoma patirtis“, – sako nišinės parfumerijos ekspertė.
K. Strolienės nuomone, tokių reiškinių daugėja neatsitiktinai, nes pasaulis šiandien yra labai neramus. „Žmonės gyvena nežinioje, įtampoje, nuolat jausdami nerimą – kas bus rytoj. Karai, nestabilumas, nežinomybė. Todėl ir parfumerijoje matau labai daug bandymų žmogų bent trumpam išvesti iš kasdienybės. Į ramybę, kitą būseną, kitokį pasaulį. O kvapas visada tai mokėjo daryti geriausiai. Jis gali sukurti emociją – įkvepi ir jau esi kitame pasaulyje.“
Gurmaniški kvapai liks. Tik nebebus tokie triukšmingi
Gurmaniški aromatai iš parfumerijos niekur nedingo, tačiau, pasak Kristinos Strolienės, jie keičiasi. „Prieš kelerius metus buvo labai daug saldumo – šokoladas, labai stipri vanilė, karamelė. Kvapas į patalpą ateidavo anksčiau už žmogų, – juokiasi ji. – Dabar tas gurmaniškumas tampa švaresnis, subtilesnis.
Parfumerijoje vis dažniau įkvėpimo semiamasi iš japonų gastronomijos: ryžių natos, ryžių paplotėliai, japoniški desertai ir lengvesnės saldumo interpretacijos. Gurmaniškumas jau nebe toks tiesmukas. Nebelieka vien šokolado, sausainių ar vanilės natų. Kvapai tampa rafinuotesni, įdomesni, juose daugiau netikėtumo.“
K. Strolienė pastebi, kad ši tendencija yra platesnio gyvenimo būdo pokyčio dalis. „Aš matau daug baltų, švarių, ramių kvapų. Mažiau agresyvumo, mažiau perteklinio intensyvumo. Ir man atrodo, kad tai susiję su bendru požiūrio pokyčiu: „Less is more“ jau seniai matomas interjeruose, madoje, o dabar labai užtikrintai ateina ir į parfumeriją.“
Vis dėlto stiprių ir ryškių aromatų mėgėjams nerimauti neverta, nes klasika niekada neišnyks.
„Tikrai nemanau, kad išnyks stiprūs, šleifiniai kvapai. Pati tokius mėgstu, – sako Kristina. – Tiesiog šalia jų atsiranda kita estetika. Mažiau demonstravimo, daugiau subtilumo.“
Jaunoji karta turi pinigų. Bet nebenori jų „ištaškyti“
K. Strolienė pastebi ir labai įdomų pokytį žmonių požiūryje į kvapus bei apskritai į prabangą. „Jei anksčiau nišinėje parfumerijoje ilgą laiką vyko savotiškos varžybos: kas sukurs prabangesnį buteliuką, sunkesnį dangtelį, pasamdys garsesnį dizainerį ar pasiūlys įspūdingesnę dėžutę. Ir visa tai tapdavo argumentu, kodėl kvepalai kainuoja brangiai, tai šiandien viskas pasikeitė. Dabar parodose pradėjau girdėti kitą kalbą: „Mes kuriame tokią pačią kokybę, bet norime išlaikyti prieinamą kainą“.
Ir čia, pasak K. Strolienės, labai svarbų vaidmenį atlieka jaunoji karta. „Jaunimas taupo. Ne todėl, kad neturi pinigų. Tiesiog nebenori „švaistytis“. Jie keliauja, pramogauja, todėl nori išlaikyti finansinį lankstumą. Jaunas žmogus kelia kitą klausimą: ne ar galiu, o ar noriu? Ir man atrodo, tai labai svarbus skirtumas.“
K. Strolienė taip pat pastebi, kad šiandien jau nebepakanka pasakyti, kad produktas yra prabangus. „Šiandien žmogus skaičiuoja. Domisi. Lygina. Nori suprasti, už ką moka. Gali išleisti, bet nebenori permokėti vien todėl, kad ant dėžutės parašyta „luxury“. Labai dažnai buvo kalbama apie tai, kad kvepalai turi kainuoti maždaug 100–180 eurų. Svarbu kokybė, produktas, bet ne bandymas bet kokia kaina padaryti jį kuo brangesnį. Man atrodo, tai susiję ir su geopolitine situacija. Žmonės pradėjo daugiau galvoti, ką ir kodėl perka. „Less is more“ jaučiamas visur. Ir parfumerijoje – taip pat.“
Kvapas turi suteikti žmogui ką nors daugiau
K. Strolienė sako, kad šis naujas požiūris į prabangos dalykus jokiu būdu nereiškia, kad prabanga nebesvarbi. Ji svarbi, tik pasikeitė jos samprata. „Šiandien žmogui įdomu, už ką jis moka. Todėl jam rūpi, kas yra jo kvepalų kūrėjas, kas sukūrė tą kvapą, kodėl tokios natos, kokia koncentracija, iš kur atsirado idėja. Kitaip tariant, gero kvapo jau per maža. Jam reikia istorijos. Jeigu žmogus perka nišinį aromatą, jis nori turėti pagrindimą, kodėl jį perka, nori turėti, ką papasakoti apie savo pasirinkimą. Būtent todėl vis didesnę reikšmę įgauna ne tik pats produktas, bet ir patirtis, kurią jis sukuria.“
Kristinos įsitikinimu, būtent čia mažieji nišiniai ženklai įgyja didžiulį pranašumą prieš didžiuosius parfumerijos koncernus. „Didelis koncernas yra didžiulė mašina. Jis negali taip greitai apsisukti. O mažas parfumerijos kūrėjas gali vieną dieną atsikelti ir pasakyti: „Kuriam pomidorų kvapą.“ Ir sukurs pomidorų kvepalus“, – juokiasi ji.
Būtent tokios netikėtos idėjos šiandien traukia žmones, kurie nebenori lentynoje turėti dvidešimties labai panašių kvapų. Jis gali norėti vieno, dviejų ar trijų kvapų. Bet jie turi būti jo, išieškoti, išjausti, su išskirtine istorija ir charakteriu. Bet, svarbiausia, žmogus turi turėti, ką apie juos papasakoti.“
Tai kuo kvepės 2027-ieji?
2027 m., pasak K. Strolienės, mūsų laukia įvairovė. „Mano manymu, kitais metais vienu metu gyvuos keletas labai skirtingų krypčių. Namų kvapuose lietuviai vis dar norės jaukumo. Raudonos uogos, saldesni, šilti kvapai labai mėgstami. Asmeninėje parfumerijoje niekur nedings vanilė, sūdyta karamelė ir kiti gurmaniški aromatai. Ir, žinoma, šafranas. Šafranas Lietuvoje yra absoliutus favoritas. Parfumerijos kūrėjai jau žino: Baltijos šalims reikia šafrano“, – juokiasi Kristina.
Tačiau kartu ji mato ir visiškai kitą kryptį: pakalnutes, frezijas, švarius baltus aromatus, lengvą japonišką estetiką. „Mažiau agresyvumo. Mažiau noro šaukti. Daugiau subtilumo. Viena vertus, parfumerijos pasaulis vis dar nori mus nustebinti. Todėl turėsime pomidorų, naujagimio odos kvapą. Kvepalus šuniukams. Gimtadienio tortą gyvenimui kitoje planetoje. Mineralus, astrologiją ir kvapą pagal gimimo datą. Kita vertus, daugelis nori vis mažiau triukšmo.
Todėl dabar vis dažniau ieškoma kokybės, istorijos ir ryšio. Jam ne taip svarbu, kad visi paklaustų, kuo jis kvepia. Jam svarbu, ką tas kvapas reiškia jam pačiam. Vienam tai bus šafranas. Kitam – vaikystę primenantis aromatas. Trečiam – pomidoro lapas. O kažkam – naujagimio oda. Nes kvepalai vis tiek yra labai asmeniškas dalykas.
Galime kalbėti apie tendencijas, prognozes, madas ir tai, kuo kvepės 2027-ieji. Bet žmogus vis tiek ieško ne to kvapo, kurį visi pastebės pirmiausia. Jis ieško to kvapo, prie kurio norės grįžti pats. Ir man atrodo, kad būtent dėl to parfumerija niekada nenustos būti įdomi“, – trijose didžiausiose parfumerijos parodose Florencijoje, Paryžiuje ir Kanuose matytas tendencijas apibendrina K. Strolienė.
