„Šiuolaikinio hermetiško rankinio laikrodžio priežiūrai naudoti vien primityvius metodus ir įrankius – vadinasi, užtikrintai trumpinti jo ilgaamžiškumą”, – tikina bene didžiausi savo srities kokybės „fanatikai“, jau keletą dešimtmečių be pertraukos Kaune dirbantys laikrodininkai Valentai.
Moderniausią laikrodžių serviso įrangą, su kuria galima tinkamai atlikti svarbiausias technines procedūras bet kuriam laikrodžiui, naudojantys meistrai tikina, kad tik tokiu būdu įmanoma tiksliai sužinoti laikrodžio būklę: ar nėra pažeistas korpuso sandarumas, ar tikslus ir kokybiškas mechanizmo veikimas, ar nėra kokio nors gamyklinio, taisymo broko. Atlikus techninį aptarnavimą su kompiuterizuota diagnostine šveicariška aparatūra, kuri kasmet gamykloje tikrinama metrologiškai, pateikiamas išrašas skaičių kalba, liudijantis atlikto darbo kokybę ir tikrąją laikrodžio būklę.
Laikrodininkas Žygimantas Valenta paneigia 9 labiausiai paplitusius mitus apie laikrodžių taisymą, kuriais tikint kasmet sugadinama daugybė ir pigesnių, ir labai brangių prietaisų.
1 mitas. Naujas laikrodis negali ir „neturi teisės" sugesti.
„Deja, pakankamai nereti atvejai, kai tenka konstatuoti ką tik nupirkto, naujo laikrodžio (nors ir su galiojančia garantija) gamybos – surinkimo broką, apie kurį pardavėjas net negali žinoti, – atskleidžia Ž.Valenta. – Pagal galiojančius LR įstatymus laikrodis nėra grąžintina prekė (kuo neretai kai kurie pardavėjai nevengia ir papiktnaudžiauti), išskyrus atvejus dėl pagrįstos kokybinės pretenzijos. Lengviausia tai įrodyti, jei kažkoks brokas nustatomas, kol naujas laikrodis dar nepradėtas dėvėti. Tuomet iškart galima kreiptis prašant pakeisti į kitą arba grąžinti pinigus“.
Verta žinoti. Ž.Valenta pabrėžia, jog tam, kad brokas būtų nustatytas ne „iš akies“, reikalinga sertifikuota kompiuterinė diagnostikos įranga, su kuria galima greitai patikrinti naują ar naudotą laikrodį be jokios invazijos į jo vidų, nes patikrinimo būdas – išorinis, sensorinis testavimas (gamyklinio lygio), laikrodžiui nedarantis visiškai jokio pašalinio poveikio. Tuomet galima atspausdinti techninės būklės išrašą, kuriame matosi esminė informacija apie tai, ar laikrodžio veikimas yra kokybiškas ir tikslus, ar jo korpusas atitinka numatytą hermetiškumo lygį. Tokį išrašą gali tinkamai perskaityti ir suprasti bet kurio laikrodžių gamintojo serviso darbuotojas.
2 mitas. Bateriją rankiniam laikrodžiui paprastai, greitai ir pigiai gali pakeisti bet kuris meistras.
„Deja, tik kai kuriems, – nesutinka Ž.Valenta. – Todėl dauguma šiuolaikiškų laikrodžių, kuriems taip primityviai buvo pakeista baterija, neilgai trukus ar net iškart po to pradeda streikuoti ir paprašo dažnai nepigaus remonto“.
3 mitas: Daugumos nebrangių laikrodžių techniniam aptarnavimui (stiklelio ar baterijos pakeitimui, tikslumo pareguliavimui) nebūtina naudoti jokios brangios įrangos, o pakanka patyrusio meistro su keliais įprastais rankiniais instrumentais ant darbo stalo.
„Net ir labai pigių laikrodžių gamyboje jau senokai pritaikomi įvairiausio sudėtingumo konstrukciniai bei galutinio surinkimo techniniai sprendimai, todėl ir jų aptarnavime pasikliaujant vien primityviomis darbo priemonėmis, neinvestuojant į modernią įrangą ir naujausias žinias, „plikomis rankomis“ labai lengva pridaryti netyčinės žalos, kuri vėliau gali grėsti jūsų laikrodžio remontu už neadekvačią kainą arba naujo laikrodžio paieškomis, kas, be abejo, yra labai paranku pardavėjams“, – tikina Ž.Valenta.
Kita vertus, žmogus pats sprendžia, ar jam verta savo kad ir pigaus laikrodžio aptarnavimą patikėti civilizuotą įrangą naudojantiems profesionalams, ar bandyti „loterijos“ būdu. Juk laikrodžio vertė ne visada matuojama tik pinigine išraiška. Pigus laikrodis ne vienam gali būti labai brangi dovana iš svarbaus žmogaus (o jei dar ir su išgraviruota dedikacija!).
4 mitas. Laikrodžio remonto kaina labiausiai priklauso nuo jo paties vertės.
„Konkrečios paslaugos kaina labiausiai priklauso nuo defekto pobūdžio, sudėtingumo lygio ir bendros laikrodžio būklės. Todėl kelis šimtus eurų kainavusio laikrodžio tam tikras servisas vienu atveju gali atsieiti keliolika eurų, o kitokiu atveju – net ir tiek pat, kiek pats kažkada kainavęs. Taip pat ir sustojusio laikrodžio, kainavusio ne vieną tūkstantį, „paleidimas“ gali kainuoti tiktai labai simbolinę sumą, o kitąkart – ir labai solidžiai, – konstatuoja Ž.Valenta. – Bet kurio laikrodžio taisymo kaina, taip pat naujo stiklelio ar baterijos pakeitimo kaina labai priklauso net tik nuo bendro darbo sudėtingumo konkrečiu atveju, bet ir nuo laikrodžio būklės. Tai reiškia, kad kuo daugiau laikrodis yra patyręs primityvaus ir žalingo techninio aptarnavimo, tuo brangiau po to atsieina profesionalus servisas“.
5 mitas. Mechaniniam laikrodžiui būtina atlikti techninę profilaktiką kas 3-5 metus.
Ilgametę patirtį turintis laikrodininkas Ž.Valenta paneigia ir šį mitą: „Vertinant iš techninės pusės, aukštos klasės laikrodžio mechanizmo detalės, turinčios didžiausią įtaką jo tikslumui, gamykloje būna suteptos sintetiniais aukščiausios kokybės tepalais, kurių nėra jokios būtinybės keisti nei po 3, nei po 15 metų – kol laikrodis puikiai veikia ir tiksliai rodo laiką“.
6 mitas. Laikrodžio galima nesaugoti nuo drėgmės ir vandens, jei ant korpuso išorės randame užrašą „Water Resistant“.
Anot Ž.Valentos, tai dar vienas mūsų klaidingas įsitikinimas, paskatinantis nesaugoti savo daikto nuo drėgmės: „Laikrodžio sandarumo lygį kiekvienam modeliui atskirai numato gamintojas, priskiriant jį vienai iš kelių skirtingų hermetiškumo kategorijų, kuri įprastai būna pažymėta ant korpuso“.
7 mitas. Brangus laikrodis – tas, kuris pagamintas naudojant auksą, platiną, deimantus.
„Nebūtinai, – sako Ž.Valenta. – Visų laikrodžių gamintojų produkcijos kainos į viršų stiebiasi pirmiausia pagal pagrindinio ėjimo mechanizmo sudėtingumo lygį. Laikrodžio korpusas gali būti kad ir iš paprasto nerūdijančio plieno, tačiau mechanizmas – toks sudėtingas, kad vien tik jo kaina gali peržengti šešiaženklią sumą! Na, o taurieji metalai ar brangakmeniai gali tik pridėti papildomos vertės solidžiam rankiniam laikrodžiui“.
Pasaulinėje laikrodžių pramonėje, kurioje daugelį metų lyderiauja šveicariška produkcija, vadinama prabangos klasė prasideda apytiksliai nuo 3000 Eurų. Laikrodžiai, kainuojantys iki 500 Eur, priskiriami tiesiog pigiems, kurie labai dažnai (priklauso nuo gamintojo) surenkami Azijos šalyse.
8 mitas. Laikrodžio gamybos autentiškumą nustatyti ir patvirtinti gali bet kuris patyręs laikrodžių meistras.
„Tikrai ne. Net paties laikrodžio gamintojo atstovas dažnu atveju negali iškart atsakyti į klausimą, ar daiktas yra originalas, kadangi būna labai įvairaus lygio padirbinių, pagamintų ne tik Azijos šalyse, bet ir Europoje. Todėl labiau „vykusio“ egzemplioriaus neįmanoma identifikuoti be specialios diagnostinės įrangos ir kruopštaus duomenų sutikrinimo“, – tikina patyręs laikrodininkas.
9 mitas. Garantinis laikrodžių remontas – patikimai ir be jokios rizikos.
Anot Ž.Valentos, tai teisingas teiginys, tačiau su vienintele sąlyga, kuri, deja, labai dažnais atvejais nėra įvykdoma, todėl reikia labai reikalauti. „Tam, kad Jūsų neseniai įsigytas, bet staiga nustojęs veikti, naujas laikrodis gautų kvalifikuotą techninę pagalbą, jis turėtų būti siunčiamas į servisą gamintojo šalyje, šiame procese tarpininkaujant įgaliotam pardavimo atstovui“.
Laikrodininkas primena, kad, deja, dauguma laikrodžių gamintojų nėra numatę realios galimybės mūsų šalies viduje laikrodžių pirkėjams pasinaudoti visomis modernaus serviso paslaugomis garantiniu periodu. Tad išsiųsti šveicarų arba japonų firmos laikrodį į gamintojo šalį, kad būtų profesionaliai pakeista baterija, gali pareikalauti ne tik kantrybės.
„Aukščiausia darbo kokybė laikrodžių serviso srityje – visų pirma tai sugebėti nepakenkti bet kokios vertės laikrodžiui, keičiant jam apyrankę, stiklelį ar bateriją, ar kažką remontuojant“, – akcentuoja Žygimantas Valenta. Juk laikrodis – sudėtingiausias ir ypatingai preciziško bei delikataus elgesio reikalaujantis aksesuaras.
