„Mados industrijoje egzistuoja terminas „planuojamas nusidėvėjimas“. Gamintojai iš anksto numato tokią gaminio kokybę, kad po gana trumpo laiko jis susidėvėtų ar suplyštų, o žmogus ateitų pirkti naujo. Dažniausiai tai tėra kelių mėnesių klausimas“, – sako ji.
Šią tendenciją patvirtina ir aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ atstovė Rasa Guobė, kurios teigimu, jų surenkamos ir rūšiuojamos tekstilės sraute vis didesnę dalį sudaro prastos kokybės drabužiai, kurie nebebūna tinkami panaudoti dar kartą ar perdirbti.
„Tekstilės atliekų sparčiai daugėja, o perdirbimo technologijos dar tik plėtojamos ir tobulinamos. Todėl geriausias sprendimas šiandien – suteikti drabužiams antrą gyvenimą“, – pabrėžia R. Guobė ir priduria, kad tam reikia kokybiškesnių drabužių.
Siekti šio tikslo, pasak A. Svarauskaitės, trukdo visuomenėje vis dar gajus mitas, kad brangesnis ar žinomas prekių ženklas būtinai garantuoja gerą kokybę. Visgi ieškant jos, pasirodo, pirmiausia verta atkreipti dėmesį visai kitur, ne į logotipą.
Pigiau iš tiesų yra brangiau
Pasak tvarios mados ekspertės A. Svarauskaitės, viena didžiausių šiandienos problemų – impulsyvus drabužių pirkimas ir vis mažesnis dėmesys jų kokybei.
„Dažnai žmonės nusiperka tai, kas tuo metu madinga arba gražiai atrodo nuotraukoje. Tačiau nepagalvoja, ar tikrai tą drabužį dėvės ilgiau nei vieną sezoną. Šiemet ypač madingas kaubojiškas stilius – skrybėlės, drabužiai su kutais, kaubojiški batai. Prieš perkant verta savęs paklausti, ar visa tai dėvėsite ir kitais metais“, – sako A. Svarauskaitė.
Anot jos, stilingam garderobui nereikia didelio kiekio drabužių. Kur kas svarbiau, kad jie būtų lengvai derinami tarpusavyje.
„Visiškai pakanka 15–20 gerai suderintų drabužių sezonui. Keičiant batus, rankines ar papuošalus galima sukurti daugybę įvairių derinių“, – aiškina ekspertė.
Prieš perkant naujus drabužius ji taip pat pataria prisiminti, kad pigus drabužis ilgainiui dažnai tampa brangesniu pasirinkimu.
„Yra toks terminas „cost per wear“ – vieno dėvėjimo kaina. Jeigu nusiperki pigų drabužį, kuris po kelių skalbimų tampa nebetinkamas, jis kainuoja daugiau nei vienas kokybiškas rūbas, kurį nešiosi metus“, – aiškina ji.
Drabužių perkame penkis kartus daugiau
Greitosios ir ultragreitos mados bumas keičia ne tik žmonių apsipirkimo įpročius, bet ir tekstilės atliekų kiekį. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 20 metų europiečiai pradėjo pirkti 3–5 kartus daugiau drabužių nei anksčiau, o Europos Sąjungoje (ES) kasmet susidaro apie 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų.
Statistika rodo, kad kiekvienas europietis per metus vidutiniškai įsigyja daugiau nei 10 kg naujų drabužių. Nors spintoje gali būti daugiau nei 100 drabužių vienetų, reguliariai dėvima tik 20–30 proc. jų.
Sparčiai augančius vartojimo mastus mato ir atliekų tvarkytojai. „Ecoservice“ vien pernai surinko apie 7 tūkst. tonų tekstilės atliekų – beveik penktadaliu daugiau nei metais anksčiau.
„Deja, tekstilės konteineriuose kasmet daugėja ultragreitos mados drabužių, kurie nebetinka pakartotinai naudoti. Logika paprasta – kai perki aukštos kokybės drabužį, ne tik pats jį dėvėsi ilgiau, bet ir išmestas jis, greičiausiai, bus tinkamas dėvėti ir dar tarnaus kažkam kitam“, – sako aplinkotvarkos įmonės Tekstilės rūšiavimo verslo direktorė R. Guobė.
Anot jos, dalis gyventojų vis dar mano, kad į konteinerį išmesta tekstilė automatiškai bus perdirbta ar panaudota pakartotinai, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė.
„Kol pasaulyje tekstilės perdirbimo galimybės ribotos, pirmas rūšiavimo tikslas – atskirti tai, kas dar gali būti naudojama pakartotinai. Tinkami drabužiai, avalynė ar namų tekstilė rūšiuojami pagal kokybę ir tolesnio panaudojimo galimybes. Po rūšiavimo šiuo metu apie 75 proc. surinktos tekstilės nukreipiame naudoti pakartotinai“, – aiškina ji.
Dalis tekstilės, kuri nebetinka naudoti dar kartą, tačiau turi tinkamą sudėtį ir kokybę, panaudojama žemesnės vertės produktams gaminti, pavyzdžiui, industrinėms šluostėms. Tokios tekstilės sudaro apie 5 proc. viso srauto.
Sugadinta, šlapia, supelijusi ar kitaip naudoti nebetinkama tekstilė tampa atliekomis. Maždaug penktadalis viso surenkamo tekstilės srauto panaudojamas energijai išgauti.
„Surinktos tekstilės likimas labai priklauso nuo to, kaip ji išmetama. Kuo daugiau gyventojų drabužius ir kitus tekstilės gaminius atneša į specialius konteinerius tvarkingai sudėję į maišus, o ne išmeta kartu su komunalinėmis atliekomis, tuo daugiau jų galima panaudoti dar kartą arba perdirbti“, – pabrėžia R. Guobė.
Geriausi laimikiai – dėvėtų drabužių parduotuvėse
Tvarios mados ekspertė sako, kad kokybiškas drabužis turėtų tarnauti dešimt ir daugiau metų, tačiau šiandien tokių rasti tampa vis sunkiau. Vis dėlto ji pastebi, kad gerų laimikių vis dar galima aptikti dėvėtų drabužių parduotuvėse.
„Anksčiau net greitosios mados ženklai siūdavo kokybiškesnius drabužius iš geresnių audinių. Todėl dėvėtų drabužių parduotuvėse nesunku rasti senesnių kolekcijų iš geros kokybės audinių. Ypač verta pasižvalgyti mažesnių miestų dėvėtų drabužių parduotuvėse, geriausia netinklinėse“, – pataria A. Svarauskaitė.
Vis dėlto ji pastebi, kad žmonės neretai susigundo itin mažomis kainomis ir prisiperka drabužių po eurą, kurių vėliau taip ir nedėvi.
„Apsipirkdama dėvėtų drabužių parduotuvėje visuomet laikausi vienos paprastos taisyklės – savęs paklausiu, ar pirkčiau šį drabužį už visą kainą? Jei atsakymas neigiamas, greičiausiai jo nereikia ir iš dėvėtų drabužių parduotuvės“, – sako ekspertė.
Kokius audinius rinktis vasarai?
A. Svarauskaitė sako, kad renkantis prasidedančios vasaros drabužius, kaip ir kitų metų laikų aprangą, svarbiausia atkreipti dėmesį ne į prekės ženklą, o į audinio sudėtį ir drabužio kokybę.
Šiltajam metų laikui ji rekomenduoja rinktis natūralius ir „kvėpuojančius“ audinius – liną, medvilnę, šilką, kokybišką viskozę ar ploną merinosų vilną.
„Man linas vasarą yra nepakeičiamas – šis audinys laidus orui, pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir yra malonus kūnui. Didžiausia klaida, kai žmonės renkasi gražiai atrodančius sintetinius drabužius, tačiau pirmą kartą apsivilkę nebenori jų dėvėti, nes su jais karšta ir stipriai prakaituojama“, – sako A. Svarauskaitė.
Anot jos, vasarai tinka ir natūralus šilkas, tačiau specialistė perspėja nepainioti jo su vadinamuoju dirbtiniu šilku, kuris dažniausiai būna sintetinis. A. Svarauskaitė taip pat rekomenduoja atidžiai vertinti viskozę, nes greitosios mados parduotuvėse ji dažnai būna prastesnės kokybės.
Pasak A. Svarauskaitės, svarbu žiūrėti ne tik į audinio sudėtį, bet ir į patį drabužio pasiuvimą – siūles, audinio storį, kritimą ir bendrą konstrukciją. Tai dažnai išduoda, kiek ilgai drabužis tarnaus.
