Mada – labai ribota ir suvaržyta sritis
Šiandien sunku įsivaizduoti, kad dizainerių darbą galėtų kontroliuoti valdžia, o norėdami rasti kokios nors informacijos apie madą ir stilių, turėtume tik vieną žurnalą. Būtent toks modelis vos prieš keletą dešimtmečių gyvavo sovietinėje Lietuvoje.
„Sovietmečiu mada buvo labai ribota ir suvaržyta sritis. Tuometė valdžia stipriai veikė mados lauką – kontroliavo kūrėjus, žurnalo rengimą ir leidybą. Šiandien sunku patikėti, kad mados gaires kūrėjams teikdavo valdžios institucijos. Buvo nurodomos ne tik gamybos apimtys, bet ir drabužių ilgiai, audiniai ir kt.
Šiandien sunku patikėti, kad mados gaires kūrėjams teikdavo valdžios institucijos.
Žinoma, valdžios institucijos buvo suinteresuotos į drabužių kūrimo procesą įtraukti visas industrijos grandis, pavyzdžiui, tuo metu klestėjusius lietuviškus audinių fabrikus“, – savo mintimis dalijosi Kazimiero Simonavičiaus universitete mados industrijos studijas baigusi Rasa Kondratavičiūtė, bakalauro darbui pasirinkusi nagrinėti madų žurnalą „Banga“.
Nagrinėjo per teorinę, istorinę ir empirinę prizmę
Žurnalas buvo leidžiamas nuo 1962-ųjų iki 2003-iųjų. Rašydama savo darbą R.Kondratavičiūtė pasirinko nagrinėti 1975–1995 m. laikotarpį, per kurį buvo išleista 19 žurnalo numerių.
Per teorinę, istorinę ir empirinę prizmę ji analizavo mados, vizualinės komunikacijos, gyvenimo būdo ir stiliaus, žurnalistikos sąvokas, nagrinėjo madų žurnalus kaip reiškinius, jų funkcijas, mados supratimą Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje, žurnalo „Banga“ rengimo ir leidybos ypatumus, žurnalų funkcijas tuometėje istorinėje terpėje. Į pagalbą pasitelkė profesionalus – kalbino tris su mada ar mados žurnalais susijusius ekspertus, kurių pavardžių, kaip pati sakė, deja, negalinti atskleisti.
Mada buvo vienoda ir uniforminė, tačiau tai buvo dangstoma klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis.
„Nagrinėdama šį žurnalą supratau, kad mada Lietuvoje buvo priklausoma ne tik nuo Sovietų Sąjungos ideologijos, bet ir politinės bei ekonominės padėties. Mada buvo vienoda ir uniforminė, tačiau tai buvo dangstoma klasikos, santūrumo ir paprastumo sąvokomis. Galbūt šiandien ir atrodo, kad sovietinė mada buvo pilka, neįdomi ir paprasta, bet anuomet mados tendencijos keitėsi ne sezonais, kaip dabar, o dešimtmečiais: kito sijonų, rankovių ilgiai, apykaklės, kitos nedidelės detalės. Ryškesni pokyčiai vyko lėtai“, – sakė R.Kondratavičiūtė.
Žurnale – didelės nuotraukos, eskizai ir brėžiniai
Pervertusi visus 40 metų leisto madų žurnalo numerius R.Kondratavičiūtė sovietinę madą apibūdino kaip konservatyvią (dažniausias sijonų ilgis – iki pusės blauzdų, labai retai – virš kelių), pritaikytą darbo žmogui. Pasak jos, nors žurnale buvo pateikiamos ir vyriškų bei vaikiškų madų tendencijos, tai tebuvo priedas – „Banga“ buvo skirta moterų auditorijai.
„Kalbant apie patį žurnalo pobūdį ir koncepciją – 30–40 puslapių leidinyje nerasite nė vienos reklamos, čia – vien didelio formato nuotraukos, modelių aprašymai, eskizai, kita vizuali medžiaga. Žurnale netrūko ir brėžinių, kad moteris galėtų pati pasisiūti patinkantį drabužį. Teksto čia nedaug, daugiausia aprašyti modeliai: iš kokios medžiagos pasiūtas drabužis, koks siluetas, aprašomi drabužių ilgiai“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad dabar apie madą rašoma laisvai, apžvelgiamos tendencijos, kolekcijos iš viso pasaulio, o tuomet turinys buvo ribojamas.
Šiandien būtų sunku įsivaizduoti mados žurnalą be garsenybių ir stiliaus ikonų, diktuojančių aprangos madas. „Bangos“ leidimo metais tai buvo populiaru ir užsienyje: visas pasaulis kraustėsi iš proto dėl Brigitte Bardot stiliaus ar Diane Von Furstenberg kurtų suknelių, tačiau sovietinėje Lietuvoje tai nebuvo būdinga. Žvaigždės į žurnalo puslapius tiesiog nepatekdavo – drabužius pristatydavo profesionalūs modeliai.
Susidomėjusiems – visus madų žurnalo „Banga“ numerius galite rasti ir pavartyti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
