Kaip teigia tinklaraštis „plantbasednews.org“, remdamasis „The Japan Times“, didžioji dalis mačios arbatos vis dar gaminama Japonijoje, kur šis žalias gėrimas yra pagrindinė tradicinės arbatos ceremonijos dalis. Nors pastaraisiais metais Japonijoje arbatos suvartojimas mažėjo, dėl tarptautinio mačios išpopuliarėjimo praėjusiais metais nenumatytai išaugo arbatos paklausa.
Dėl padidėjusio pasaulinio vartojimo Japonijos arbatos pramonė pastaruoju metu patyrė „precedento neturintį krūvį“. Neatmetama, kad reiškinys dar gali pasikartoti – kai kurie gamintojai ir bendrovės, siekdami kompensuoti nuostolius, normuoja mačios tiekimą ir riboja pirkimus.
Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija (MAFF) teigia, kad nuo 2010 m. iki 2023 m. mačios gamyba didėjo nuo 1 471 tonos iki 4 176 tonų per metus, t. y. maždaug 185 proc., rašo „The Japan Times“. MAFF teigimu, daugiau nei pusė Japonijoje pagamintos žaliosios arbatos šiuo metu eksportuojama į tarptautines rinkas.
2025 m. mačios derlius pradedamas nuimti balandžio pabaigoje, tačiau tikėtina, kad dėl vis dar didėjančios mačios paklausos tai neilgam palengvins tiekėjų problemas.
Naujas mačios derlius subręsta per penkerius metus, o tai reiškia, kad prireiks laiko, kol pramonė prisitaikys prie išaugusio arbatos populiarumo, rašo žiniasklaida.
Remiantis „The Business Research Company“ ataskaita, skaičiuojama, kad iki 2028 m. pasaulinė mačios rinka gali pasiekti 5 mlrd. JAV dolerių, o jos metinis augimo tempas sieks 10,39 proc. Tačiau natūraliai retas mačios auginimo pobūdis, maisto tendencijų nenuspėjamumas ir blogėjanti klimato krizė – visa tai gali prisidėti prie arbatos trūkumo ir tiekimo problemų ateityje.
Vis dėlto, gėrimo populiarumą su socialinių tinklų tendencijomis siejantys ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad net jei pramonė sugebės patenkinti padidėjusią mačios paklausą, tikėtina, kad staigus arbatos populiarumo šuolis tarptautiniu mastu laikui bėgant vėl sumažės.
