Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad per šventes dažnai susiduriama su bendru pervargimu, didelėmis porcijomis ir įvairių, ne visiems skrandžiams suderinamų patiekalų gausa. Pasak jo, net ir neturėdami intencijos persivalgyti, žmonės tai padaro. O pasekmės – dažni virškinimo sutrikimai, diskomfortas, sunkumo jausmas.
„Įdomus paradoksas – persivalgymas dažnai prasideda nuo maisto ribojimo. Yra įsišaknijęs įprotis prieš šventes tarsi „apsivalyti“ – laikytis pasninko, valgyti mažiau, save riboti. Dėl to švenčių imama laukti ne tik kaip progos pabūti kartu, bet ir kaip dienos, kai pagaliau galima sau leisti pavalgyti. Ribojimas padidina troškimą, todėl atsiranda mintis, kad per šventes būtina sočiai prisivalgyti“, – sako E.Grišinas.
Gausu – nebūtinai reiškia daug
Pasak „Maximos“ funkcinės mitybos partnerio, gerbiamos kultūrinės tradicijos – gausus stalas, dvylika patiekalų – savaime nėra blogis. „Tačiau niekas nenurodo, kokio dydžio turi būti porcija ar kiek privaloma suvalgyti. Galima patiekti įvairių skonių, bet mažesniais kiekiais. Be to, šventės neturi būti vien apie valgymą – jos gali tapti ir laiku bendravimui, pasivaikščiojimui, pasidalijimui darbais“, – įsitikinęs jis.
Tą patį pastebi ir „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė: „Šventinis stalas gali būti kupinas skonių, bet tuo pačiu – suplanuotas protingai. Mūsų „Meistro kokybės“ kulinarijos meistrai jau paruošė gausų patiekalų asortimentą, kurį galima įsigyti pagal realų poreikį. Tai leidžia ne tik sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir išvengti maisto pertekliaus bei ilgų valandų virtuvėje.“
Ji primena, kad „Maximos“ parduotuvės dirbs ir antrąją Kalėdų dieną – tik atsidarys viena valanda vėliau, todėl reikalo – kaupti atsargas visai savaitei – nėra. „Meistro kokybės“ šventinių gaminių asortimente – nuo žuvies ir silkės patiekalų iki salotų, šiltų užkandžių ir desertų – viskas, ko reikia šventiniam stalui be ilgo gaminimo.
Asortimente galima rasti keptų įdarytų karpių, lydekų ir lašišų vyniotinių, marinuotos silkės su svogūnais ar spanguolėmis, sluoksniuotų lašišų ir tunų salotų, taip pat šiltų užkandžių ir pyragų, kuriuos tereikia pašildyti. Desertų skyriuje – kalėdiniai keksai, imbieriniai ir aguoniniai tortai, skirti šventėms be papildomų rūpesčių.
„Tai leidžia pasiruošti šventėms paprasčiau, be streso ir stovėjimo virtuvėje iki vėlumos. Iš anksto apgalvotas meniu, kokybiškai paruošti gaminiai ir racionalūs kiekiai – visa tai padeda išvengti švaistymo ir leidžia daugiau laiko skirti Kalėdoms ir tam, kas per šventes svarbiausia“, – pabrėžia S.Valiaugaitė.
Pritaikykite degustacinės vakarienės idėją
E.Grišinas siūlo pergalvoti ir tai, kaip maistas yra patiekiamas. Anot jo, šeimos šventei galima pritaikyti degustacinės vakarienės formatą – kai patiekalai pateikiami ne iš karto, o vienas po kito.
„Kai patiekalai patiekiami paeiliui, kaip per degustacinę vakarienę, dėmesys sutelkiamas į skonį, o ne į tai, kiek visko yra ant stalo. Tuomet akys nebėgioja po visą stalą, o kiekvienas patiekalas sulaukia daugiau dėmesio. Įdomu tai, kad sotumą dažnai sukelia ne pats maisto kiekis, o pojūčių pasikartojimas – kai ragaujame daug skirtingų skonių, bet jie ima kartotis, atsiranda sotumo jausmas. Todėl per šventes verta siekti ne kiekio, o patirties – mūsų tikslas turėtų būti emocija, o ne perpildytas skrandis“, – pabrėžia gydytojas dietologas.
Nepamirškite maistu dalintis
Pašnekovas pastebi, kad šventės dažnai apsiriboja tik sėdėjimu prie stalo, tačiau tai – tik vienas iš galimų scenarijų. „Šiandien atsiranda vis daugiau naujų tradicijų ir mes turime progą jas formuoti. Pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti po kalėdiškai pasipuošusį miestą, nueiti prie eglutės ar į vakarines mišias. Svarbu tik, kad visi norėtų įsitraukti, nes jei vienas kelsis nuo stalo, o kiti liks, tikėtis bendro džiaugsmo bus sunku“, – sako E.Grišinas.
Ką daryti, jei maisto vis dėlto lieka? Gydytojas dietologas pataria jo neužmiršti šaldytuve – daugumą patiekalų saugu laikyti 2–3 dienas, tačiau ilgiau – nerekomenduojama. Daug prasmingiau jau iš anksto pagalvoti, kaip pertekliniu maistu galėtume pasidalyti.
„Verčiau dalį maisto padovanoti tiems, kuriems jo labiausiai reikia – prisidėti prie labdaros organizacijų ar bendruomenių iniciatyvų, kurios rūpinasi maisto stokojantiems. Šventė – tai proga padaryti gera“, – pataria jis.
