Ji gimė 1907 metais San Franciske ispanų šeimoje, o būdama aštuonerių persikėlė į Ispaniją, kur praleido likusį gyvenimą. Tačiau jos istorija svarbi ne tik dėl įspūdingo amžiaus – mokslininkai mano, kad jos organizmas gali suteikti vertingų užuominų apie tai, kaip žmonės galėtų ilgiau išlikti sveiki.
Išsamus jos biologijos tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Cell Reports Medicine“, rašo „EatingWell“.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Norėdami išsiaiškinti, kuo M116 organizmas buvo išskirtinis, mokslininkai atliko vadinamąją „multiomikos“ analizę – išsamų biologinių procesų tyrimą naudojant pažangias technologijas.
Tyrėjai analizavo jos DNR, baltymus, medžiagų apykaitą, žarnyno mikrobiomą ir epigenetiką – procesus, kurie lemia, kaip aktyvuojami arba slopinami tam tikri genai.
Buvo ištirti kraujo, seilių, šlapimo ir išmatų mėginiai, o rezultatai palyginti su jaunesnių žmonių bei kitų ilgaamžių, vyresnių nei 110 metų asmenų duomenimis.
Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė telomerams – apsauginėms chromosomų galūnėms, kurios trumpėja žmogui senstant. Taip pat buvo analizuojama imuninė sistema, mitochondrijų veikla (ląstelių energijos gamybos centrai) ir žarnyno bakterijos.
Toks išsamus požiūris leido mokslininkams susidaryti platesnį vaizdą, kokie biologiniai veiksniai galėjo prisidėti prie išskirtinės moters gyvenimo trukmės.
Ką nustatė mokslininkai?
Tyrimo rezultatai parodė, kad M116 ilgaamžiškumą lėmė ne vienas „stebuklingas“ genas ar vienas veiksnys. Greičiau tai buvo daugybės organizmo savybių derinys – nuo žarnyno bakterijų iki imuninės sistemos veiklos.
Jaunesnis žarnyno mikrobiomas
Vienas įdomiausių atradimų buvo susijęs su M116 žarnyno bakterijomis. Tyrėjai nustatė, kad jos mikrobiomas buvo panašus į gerokai jaunesnio žmogaus.
Moteris turėjo daug Bifidobacterium bakterijų – naudingų mikroorganizmų, kurie siejami su mažesniu uždegimu, geresniu virškinimu ir palankesne bendra sveikatos būkle.
Mokslininkai mano, kad tam galėjo turėti įtakos jos mitybos įprotis. Pastaruosius 20 gyvenimo metų M116 kasdien valgė po tris porcijas jogurto.
Tai reiškia apie 21 porciją per savaitę ir maždaug 1095 porcijas per metus – itin nuoseklų probiotikų turinčio produkto vartojimą.
Jos mėgstamame jogurte buvo naudingų bakterijų, tokių kaip Streptococcus thermophilus ir Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus. Šie mikroorganizmai gali skatinti Bifidobacterium bakterijų augimą.
Įdomu tai, kad Bifidobacterium kiekis dažnai mažėja žmogui senstant, tačiau M116 organizme jų buvo išskirtinai daug.
Telomerai
Nepaisant labai garbaus amžiaus, M116 telomerai buvo itin trumpi.
Paprastai trumpi telomerai siejami su su amžiumi susijusiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys ar diabetas. Tačiau ši moteris išliko nepaprastai sveika, todėl mokslininkai mano, kad jos telomerai veikiau veikė kaip biologinis laikrodis, o ne tiesioginis ligų rizikos rodiklis.
Retos genetinės ypatybės
M116 DNR buvo nustatyti reti genetiniai variantai, kurie galėjo prisidėti prie ilgaamžiškumo.
Pavyzdžiui, kai kurie genų DSCAML1 ir MAP4K3 variantai galėjo būti susiję su stipresne imunine sistema ir geresne apsauga nuo ligų. Kiti genai, tokie kaip LRP1 ir LRP2, siejami su širdies ir kraujagyslių sveikata.
Taip pat nustatyta, kad jos organizme nebuvo kai kurių genetinių variantų, kurie dažniausiai siejami su trumpesne gyvenimo trukme.
Stipri imuninė sistema
M116 imuninė sistema taip pat išsiskyrė.
Nors daugumos žmonių imuninė funkcija su amžiumi silpnėja, šios moters imuninės ląstelės nerodė tokio ryškaus senėjimo požymių.
Ji turėjo daug citotoksinių T ląstelių – imuninių ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir vėžinėmis ląstelėmis. Be to, jos organizme buvo mažas lėtinio uždegimo lygis – vienas svarbiausių sveiko senėjimo veiksnių.
Efektyvi riebalų apykaita
Tyrėjai taip pat nustatė, kad M116 organizmas itin efektyviai apdorojo riebalus.
Jos kraujyje buvo daug DTL („gerojo“) cholesterolio, o trigliceridų ir VLDL cholesterolio kiekiai buvo maži. Tokia riebalų apykaita dažnai siejama su mažesne širdies ligų ir demencijos rizika.
Jaunesnis biologinis amžius
Naudodami pažangius epigenetinius laikrodžius, mokslininkai nustatė, kad M116 biologinis amžius buvo daug mažesnis nei jos tikrasis amžius.
Jos ląstelės veikė taip, tarsi būtų maždaug 23 metais jaunesnės.
Tyrimo ribotumai
Nors mokslininkai naudojo pažangiausius analizės metodus, tyrimas turi tam tikrų apribojimų.
Pavyzdžiui, telomerų ilgis buvo vertinamas naudojant skirtingų imuninių ląstelių mišinį, todėl rezultatai gali nevisiškai atspindėti viso organizmo senėjimo procesus.
Be to, tyrime nebuvo išsamiai analizuoti kai kurie kiti svarbūs senėjimo mechanizmai, pavyzdžiui, ląstelių senėjimas ar autofagija – natūralus organizmo procesas, kurio metu pašalinamos pažeistos ląstelės.
Mokslininkai taip pat negalėjo tiksliai įvertinti, kiek įtakos turėjo jos gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, konkretūs mitybos įpročiai ar kiti kasdieniai pasirinkimai.
Ką tai reiškia kasdieniame gyvenime?
M116 istorija rodo, kad ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo genetikos. Svarbų vaidmenį atlieka biologijos, gyvenimo būdo ir aplinkos derinys.
Nors žmogus negali pakeisti savo DNR, galima pasimokyti iš kai kurių jos įpročių. Pavyzdžiui, kasdienis jogurto vartojimas, kuris galėjo padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą, primena apie mitybos svarbą ilgalaikei sveikatai.
Jos mažas lėtinio uždegimo lygis taip pat pabrėžia fizinio aktyvumo, streso valdymo ir priešuždegiminių produktų svarbą.
Tyrėjai pažymi, kad M116 kasdienybėje buvo ir kitų svarbių elementų: ji reguliariai vaikščiojo, bendravo su šeima bei draugais ir mėgavosi pomėgiais, pavyzdžiui, grojo pianinu.
Mokslininkai pabrėžia, kad ilgas ir sveikas gyvenimas greičiausiai nėra vieno produkto ar įpročio rezultatas. Vis dėlto tokie paprasti pasirinkimai kaip subalansuota mityba, judėjimas, socialiniai ryšiai ir protinė veikla gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę.