Kaip rašoma prekybos tinklo „Maxima“ pranešime žiniasklaidai, plombyras yra neabejotinas pirkėjų favoritas. Daugeliui gali būti naujiena, kad tai nėra vien sentimentalus pavadinimas ant ledų pakuotės, bet griežtai reglamentuota sudėtis bei kokybės įsipareigojimas.
Plombyro pavadinimas kilęs iš prancūziško išsireiškimo glace plombières, kuris reiškia ypatingu būdu paruoštus ledus, pavadintus pagal Plombjė kurortą Prancūzijoje. Ten XIX a. pabaigoje buvo gaminami labai riebūs, sodrūs ledai su grietinėle, kiaušinių tryniais ir vaisiais, dažnai serviruojami įmantriuose induose. Šie ledai pasižymėjo skoniu, išskirtine tekstūra bei stabilumu, todėl jų pavadinimas ilgainiui tapo kokybės sinonimu.
Į Lietuvą šis terminas atėjo tarpukariu, o plačiau įsitvirtino sovietmečiu, kai plombyras buvo laikomas aukščiausios kokybės ledų rūšimi. Tokie ledai turėjo daugiau riebalų (dažniausiai apie 15 proc.) ir buvo laikomi prabangos preke.
Plombyro sudėtis – griežtai apibrėžta
Šiandien plombyro pavadinimas nusako konkrečią ledų rūšį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ledai gali būti vadinami plombyru, kai juose yra ne mažiau kaip 12 proc. pieno riebalų. Jei šis kiekis mažesnis – nuo 8 iki 11 proc. – tai jau grietininiai ledai. Dar mažiau (iki 7 proc.) riebalų turintys ledai vadinami pieniniais.
„Kuo didesnis riebumas – tuo ledai tirštesni, lėčiau tirpsta ir ilgiau išlieka kreminės tekstūros. Kad ledai galėtų būti vadinami plombyru ar grietininiais, riebumas turi būti išgaunamas iš natūralių pieno produktų. Būtent pieno riebalai yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, lemiančių ledų skonio sodrumą ir kreminę tekstūrą. Jei riebumui užtikrinti naudojami, pavyzdžiui, augaliniai riebalai, tokie ledai praranda teisę vadintis plombyru ir netgi pieniniais ledais“, – aiškina Vladislovas Judickis, prekybos tinklo Maisto gamybos departamento technologas.
Sorbete vaisių daugiau nei vaisiniuose leduose
Gaiviųjų ledų pavadinimai taip pat turi griežtus sudėties reikalavimus – vaisiniai ledai, sorbetas ir šerbetas iš tiesų yra trys skirtingos rūšys.
V. Judickis atkreipia dėmesį, kad šerbetas – tai švelniausi šios kategorijos ledai: jų sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 10 proc. natūralių vaisių, taip pat jų gamybai gali būti naudojami pienas ir kiaušinių baltymai.
„Sorbetas ir vaisiniai ledai gaminami be pieno – iš vandens, cukraus bei vaisių ar uogų sulčių ar jų koncentrato. Sorbetu gali būti vadinami tik tie ledai, kuriuose vaisių yra ne mažiau kaip 25 proc., o vaisiniuose – bent 20 proc.“, – primena Maisto gamybos departamento technologas.
