Įkvėpimui verta pasižiūrėti į naminio, paprasto ir be galo gardaus maisto ekspertus – italus. Ferragosto proga dažnuose namuose ištraukiami tradiciniai, iš kartos į kartą perduodami ir ištobulinti receptai.
Maistas yra svarbi ir lietuvių šventės dalis – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad dar savaitgalį ėmė pilnėti pirkėjų krepšeliai.
„Kasmet prieš vasaros laisvadienius vidutinis pirkėjo krepšelis pastebimai išauga, tačiau dar ryškiau – artėjant ilgajam savaitgaliui. O ypač – tokiam karštam kaip šis. Pirkėjai kraunasi ledus, vaisius ir daržoves, pirmiausia – arbūzą, griliui skirtus patiekalus, gaiviuosius gėrimus ir vandenį. Prieš šventes lietuviai taip pat ieško ir nekasdienių patiekalų: renkasi gurmaniškus sūrius ir mėsos gaminius, jūros gėrybes, alyvuoges su įvairiais priedais bei užtepėles“, – sako V. Budrienė.
Artimųjų, gryno oro ir maisto šventė
Tiek kelionių ekspertai, tiek patys italai dažnai rekomenduoja kelionės į šią šalį rugpjūčio viduryje neplanuoti. Rugpjūtį Italijoje atostogauja kone visa šalis, ir būtent per Ferragosto užsikemša tiek keliai, tiek keltai, tiek paplūdimiai, mat tradiciškai patys italai leidžiasi į iškylas ir keliones.
Ferragosto tradicijos Italijoje siekia daugiau nei du tūkstančius metų. Žodis „Ferragosto“ kilęs iš lotyniškos frazės „Feriae Augusti“, kuri reiškia Augusto poilsį. Šią šventę dar 18 m. pr. m. e. paskelbė imperatorius Augustas. Ji buvo dalis vadinamųjų Consualia – žemės ūkio darbų pabaigą žyminčių švenčių, skirtų romėnų žemės ir derlingumo dievui Konsui.
Visoje imperijoje būdavo organizuojamos žirgų lenktynės, kurių tradicijos gyvos ir šiandien. Sienoje rugpjūčio 16 d. tebevyksta Palio dell'Assunta – žirgų lenktynės tarp miesto rajonų, kurios garsios visame pasaulyje.
Senovėje šventė buvo švenčiama rugpjūčio 1 d., tačiau katalikų bažnyčia ją perkėlė, kad ši sutaptų su Marijos Ėmimo į dangų švente. Tačiau paprotys vykti į iškylas ir keliones už miesto įsitvirtino tik praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. Tuometinė valdžia per įvairias asociacijas organizuodavo keliones, o traukinių bilietai buvo parduodami su nuolaida.
Šios kelionės italams padėjo geriau pažinti savo šalį, galbūt pirmą kartą pamatyti kalnus ar nuvykti prie kitos jūros. Tai davė pradžią tradicijai, kuri praktikuojama iki šiol. Šiandien tai daugiausia pasaulietinė šventė, kurios metu paplūdimiuose kepamas maistas, šeimos vyksta į gamtą. Senovinė šventė per šimtmečius sugebėjo pasikeisti, tačiau išlikti: šiandien ji visų pirma reiškia galimybę pabūti su brangiausiais žmonėmis po atviru dangumi, prie jūros, kaime ar kalnuose, valgyti tradicinius patiekalus.
Kadangi šventė gimė pasidžiaugti žemės ūkio darbų pabaiga, daugiausia gaminti būtent žemės dovanų, o ne jūros gėrybių patiekalai. Tarp tradicinių Ferragosto patiekalų – keptas balandis, gnocchi su antienos padažu, įdarytas gaidys. Populiariausi patiekalai priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Lacijuje namuose troškinama vištiena su įvairiaspalvėmis paprikomis, Kampanijoje – „makaronų pica“, o Sicilijoje būtina pasigaminti desertą iš arbūzo. Šiuos tris patiekalus nesunku pasigaminti:
„Makaronų pica“ – Frittata di Pasta (Kampanijos regionas)
Kampanijos regione populiaru rugpjūčio viduryje gaminti vadinamąją „Pizza di Maccheroni“ – patiekalą iš pastos ir kiaušinių. Tai kažkas tarp makaronų patiekalo ir klasikinio omleto, tad net ir vadinama dar ir „spagečių fritata“.
Šis patiekalas idealus piknikams ir išvykoms, nes gardus ir šaltas, valgomas supjaustytas gabalėliais, puikiai tinka švediškam stalui ar greitam užkandžiui. O dar geriau – jis visai nebrangus ir lengvai pagaminamas. Fritatta di pasta galite rinktis mėgstamo formato makaronus – nuo spagečių (dažniausia versija) iki rigatoni. Taip pat adaptuoti pagal tai, ką turite šaldytuve – įdėti saliamio ar mėgstamo sūrio. Žinoma, verčiau rinktis būtent itališką.
Reikės:
- 200 g jau išvirtų makaronų,
- 4 kiaušinių,
- tarkuoto parmezano,
- druskos,
- pipirų,
- 50 g šoninės,
- 100 g sūrio – pavyzdžiui, rūkyto Scamorza,
- alyvuogių aliejaus.
Gaminame:
Dubenyje išplakite kiaušinius su druska, pipirais ir tarkuotu sūriu. Keptuvėje apkepkite kubeliais supjaustytą šoninę ir įmaišykite ją į mišinį. Taip pat sudėkite mažais gabalėliais supjaustytą sūrį ir makaronus. Viską išmaišykite ir supilkite į karštą keptuvę su šlakeliu aliejaus. Kai omletas atrodys iškepęs, apverskite jį panaudodami lėkštę arba dangtį ir pakepkite dar kelias minutes, kol iš susidarys plutelė.
Vištiena su paprikomis – Pollo con i peperoni (Lacijaus regionas)
Romoje ir visame Lacijaus regione klasikinis Ferragosto patiekalas – troškinta vištiena su paprikomis. Tai duoklė senosioms tradicijoms, o patiekalas gaminamas iš nebrangių ir paprastų ingredientų. Jis pigus, bet turtingo skonio – ypač dėl skanaus padažo, į kurį skanu ir mirkyti duoną.
Šio recepto sėkmė glūdi kokybiškuose produktuose: rinkitės vištieną be antibiotikų, šviežutėles saldžias paprikas ir kvapnią duoną.
Reikės:
- 500 g vištienos (krūtinėlės arba šlaunelių mėsos),
- 2-3 česnako skiltelių,
- 3 įvairių spalvų paprikų,
- 100 ml sauso balto vyno,
- 250 g trintų pomidorų,
- druskos,
- pipirų,
- alyvuogių aliejaus,
- šiek tiek miltų,
- mėtų arba bazilikų.
Gaminame:
Vištieną supjaustykite norimo dydžio gabaliukais ir lengvai apibarstykite miltais. Į didelį puodą dosniai įpilkite alyvuogių aliejaus. Kai jis įkais, sudėkite vištieną, česnako skilteles ir apkepkite maždaug 7 minutes, retkarčiais pamaišydami. Pagardinkite druska ir pipirais.
Supilkite vyną, uždenkite dangčiu ir leiskite vištienai pasitroškinti apie 20 minučių, nepamiršdami retkarčiais pamaišyti. Jeigu darosi per sausa, įpilkite šiek tiek vandens arba daržovių sultinio.
Per tą laiką supjaustykite paprikas juostelėmis ir sudėkite jas į puodą. Pakepkite dar apie 10 minučių. Paprikoms iškepus, sudėkite pomidorų minkštimą ir virkite dar 10 minučių. Jeigu reikia, dar paskaninkite druska ir pipirais. Troškintą vištieną patiekite su šlakeliu alyvuogių aliejaus, keliais baziliko arba mėtos lapeliais.
Arbūzo želė – Gelo di melone (Sicilijos regionas)
Tai – stalo puošmena. Ir kokia gi vasara be arbūzo? Ryškus desertas tikrai sužavės ir smaližius, ir gaivesnių desertų gerbėjus. Tai desertas, gaminamas iš arbūzų sulčių, cukraus ir tirštiklio. Yra daugybė variantų, priklausomai nuo vietovės ar šeimos tradicijų. Ypač – deserto puošybai. Paskutinėms gaidoms gali būti naudojami įvairūs ingredientai: gvazdikėliai, cinamonas, pistacijos, jazminų žiedai ir šokolado drožlės.
Reikės:
- 1,5 kg arbūzo,
- 150 g cukraus,
- 80 g kukurūzų krakmolo,
- šokolado drožlių,
- smulkintų pistacijų.
Gaminame:
Pasigaminkite sultis iš arbūzo. Jeigu turite sulčiaspaudę, naudokite ją. Jeigu ne – tiesiog sutrinkite arbūzą ir perkoškite masę per sietelį. Sultis supilkite į puodą, sudėkite kukurūzų krakmolą ir cukrų. Virkite skystį ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol masė pradės tirštėti.
Perpilkite mišinį į lengvai aliejumi pateptas formeles ir leiskite joms atvėsti iš pradžių kambario temperatūroje, o paskui bent 4 valandas šaldytuve. Patiekite papuošę šokolado drožlėmis ir smulkintomis pistacijomis.
