Sekite 15min Google
Lietuvoje ši problema gerokai didesnė nei gali pasirodyti pažvelgus į vieno restorano ar parduotuvės dienos pabaigą. Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, visoje šalies maisto tiekimo grandinėje per metus prarandama apie 394 tūkst. tonų maisto, arba maždaug 141 kg vienam gyventojui per metus.
Tai reiškia, kad maisto švaistymas nėra pavienių verslų problema. Tai didelė visos maisto tiekimo grandinės tema, kuriai spręsti reikia ir paprastų, kasdienių sprendimų. Vienu iš jų siekia tapti jaunos šiauliečių šeimos kuriama programėlė „TakeFirst“.
„Gyvendami Norvegijoje sužinojome apie tokią opciją verslams ir pirkėjams, patys tuo naudojomės savo šeimos kasdienybėje, todėl grįžę į Lietuvą nusprendėme, jog čia toks modelis taip pat galėtų prigyti“, – pasakoja programėlės kūrėjai Gabija Dimskytė ir Julius Bružas.
Maistas geras, tik jo nebespėta parduoti
„TakeFirst“ idėja paremta paprasta logika: jei maistas yra tinkamas vartoti, tačiau verslas jo nebespėja parduoti įprastu būdu, kodėl nesuteikus galimybės jį įsigyti žmogui, kuris jo ieško?
Restoranams, kavinėms, kepykloms, viešbučiams, valgykloms, maisto parduotuvėms, prekybos centrams ir kitoms maitinimo paslaugų įmonėms reguliariai gali likti gero ir saugaus vartoti maisto. Tai gali būti po pusryčių ar dienos pietų likusios porcijos, renginių metu nepaklausi produkcija, kepiniai ar produktai, kurių realizacijos laikas artėja prie pabaigos.
Per „TakeFirst“ toks maistas žmonėms siūlomas kaip „siurprizo krepšelis“, kuriam įprastai taikoma 50–70 proc. nuolaida. „Ir čia atsiranda įdomiausia šios idėjos dalis: žmogus iš anksto tiksliai nežino, kas bus jo krepšelyje. Jis žino, iš kur jį atsiims, kada tai galės padaryti ir kiek sumokės, tačiau pats turinys priklauso nuo to, kokio gero maisto konkrečioje vietoje tą dieną liko“, – komentuoja G.Dimskytė.
Verslas pats nusprendžia, kiek krepšelių pasiūlyti, kokią kainą nustatyti ir kada juos bus galima atsiimti. Klientas programėlėje pamato netoliese esantį pasiūlymą, sumoka iš anksto ir nustatytu laiku pats atvyksta jo pasiimti – tai reiškia, kad verslui nereikia organizuoti pristatymo, keisti įprasto darbo proceso ar kasdien įkelti pasiūlymų. Jeigu konkrečią dieną perteklinio maisto nėra – nieko daryti nereikia.
Būtent šis lankstumas svarbus verslams, kurių maisto likučiai kiekvieną dieną gali būti skirtingi. Vieną vakarą gali likti daugiau kepinių, kitą – paruoštų porcijų, o trečią dieną viskas gali būti parduota kaip įprasta. „TakeFirst“ siekia suteikti galimybę tokį pasiūlymą paskelbti tada, kai jo iš tiesų reikia.
Nauda verslui, pirkėjui ir aplinkai
Maisto švaistymo mažinimas dažnai aptariamas per aplinkosaugos prizmę, tačiau „TakeFirst“ idėja remiasi ir labai praktišku verslo interesu. Maistas, kuris kitu atveju būtų nurašytas ir išmestas, dar gali būti realizuotas. Tai, kas verslui dienos pabaigoje galėjo nebesukurti jokios vertės, tampa galimybe susigrąžinti dalį vertės, tačiau platformos kūrėjai mato ir kitą galimybę – papildomą matomumą bei naujų klientų pritraukimą.
„Tarkime, žmogus programėlėje pamato pasiūlymą iš kepyklos, restorano ar viešbučio, kuriame iki tol nėra lankęsis. Jis atvyksta ne tik pasiimti krepšelio – pirmą kartą fiziškai pamato vietą, susipažįsta su ja, o vėliau gali sugrįžti jau kaip įprastas klientas. Taigi tai gali būti ne tik būdas realizuoti maisto perteklių, bet ir papildomas kanalas pasiekti žmones, kurie apie konkretų verslą iki šiol nežinojo“, – sako G.Dimskytė.
O štai klientui „TakeFirst“ pirmiausia reiškia galimybę kokybiško maisto įsigyti gerokai pigiau, tačiau kartu atsiranda ir jau minėtas atradimo elementas. Programėlėje galima rasti naujų vietų savo mieste – restoranų, kepyklų, parduotuvių ar kitų maisto verslų, o „siurprizo krepšelis“ leidžia išbandyti tai, ko galbūt žmogus pats nebūtų pasirinkęs.
Be to, pirkėjas prisideda prie maisto švaistymo mažinimo: jo sprendimas ne tik padeda sutaupyti, bet ir leidžia geram maistui būti suvalgytam, o ne išmestam.
„TakeFirst“ mato ne tik restoranus
Nors tokio modelio pirmiausia galima tikėtis restoranuose ar kavinėse, platformos vizija yra gerokai platesnė. „Ilgainiui į „TakeFirst“ norima įtraukti restoranus ir kavines, kepyklas bei konditerijas, viešbučius ir jų pusryčių restoranus, valgyklas bei dienos pietų vietas, maitinimo paslaugų ir renginių aptarnavimo įmones, mažas bei specializuotas maisto parduotuves, prekybos centrus ir didžiuosius maisto prekybos tinklus“, – vardina J.Bružas.
Vienas svarbiausių ilgalaikių tikslų – į platformą pritraukti ir didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus, tokius kaip „Maxima“, „Norfa“ bei kitus rinkos dalyvius.
Tokiu atveju programėlė galėtų tapti savotišku vienu langu, kuriame žmogus matytų, kas tą dieną vyksta aplink jį: nuo mažos vietinės kepyklėlės ar restorano pasiūlymo iki viešbučio, valgyklos ar šalia esančio prekybos centro.
Pradžia – Šiauliuose
Projektas pradėtas Šiauliuose, jam jau suteikta Šiaulių miesto savivaldybės parama. Šiuo metu „TakeFirst“ komanda aktyviai dirba su maitinimo verslais ir kviečia prie platformos jungtis restoranus, kavines, viešbučius, kepyklas, valgyklas, parduotuves bei kitus su maistu dirbančius verslus. Kvietimas pirmiausia skirtas tiems, kurie savo kasdienybėje susiduria su neparduoto maisto problema ir ieško paprasto būdo jį realizuoti.
„Čia nereikia įsipareigoti kiekvieną dieną turėti pasiūlymą. Nereikia keisti įprasto darbo ar organizuoti pristatymo. Jei yra gero maisto, kurio nepavyko parduoti įprastu būdu, verslas gali jį pasiūlyti per platformą. Jei tokio maisto nėra – tą dieną pasiūlymo tiesiog nėra“, – reziumuoja pašnekovai.
„TakeFirst“ siekis – Lietuvoje sukurti sistemą, kurioje mažinti maisto švaistymą būtų ne sudėtingas papildomas darbas, o paprastas kasdienis sprendimas, kuriame laimi visos trys pusės: verslas, pirkėjas ir gamta.
