Paruošimas labai svarbus
Mitybos pasirinkimai ne tik padeda mūsų širdims ar mažina 2 tipo diabeto riziką – jie taip pat gali apsaugoti nuo vėžio.
Pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų bei liesos ar augalinės kilmės baltymų, siejama su mažesne tikimybe susirgti daugeliu vėžio rūšių ir gali net padėti išlikti remisijoje tiems, kurie sirgo šia liga.
Visgi onkologai primena, kad tai tik viena mitybos dalis, rašo „Parade“. Maisto paruošimas taip pat turi didelę įtaką. Daugelio stipriausių augaluose esančių priešvėžinių medžiagų – vitaminų ir fitochemikalai – naudingumas gali būti pažeidžiamas dėl aukštos temperatūros arba dėl to, kad jos išplaunamos į vandenį.
Dr. Andrew Pecora iš Hackensack Meridian Johno Theurerio vėžio centro aiškina, kad vitaminai C ir daugelis B grupės vitaminų yra tirpūs vandenyje ir jautrūs karščiui.
Jei verdant brokolius didelė dalis šių vitaminų ištirpsta vandenyje, kurį dažniausiai išpilame, mes prarandame jų naudą. Be to, brokoliuose esantis sulforafanas susidaro tik tada, kai fermentas aktyvuojamas pjaustant ar kramtant daržoves. Aukšta temperatūra gali sunaikinti šį fermentą, todėl naudingos medžiagos nebus sukurtos.
Kokia klaida yra lemtinga?
Kai kurios gaminimo technologijos, tokios kaip karšto oro gruzdintuvės, laikomos sveikesnėmis – ir iš tiesų taip gali būti.
„Daugeliu atvejų karšto oro gruzdintuvės yra sveikesnė alternatyva nei tradicinis kepimas aliejuje, tačiau ir jis turi savo niuansų,“ – teigia dr. Adeelas Khanas iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro.
Viena iš tokių pastabų yra ta, kad karšto oro gruzdintuvės negarantuoja visiško saugumo – maistas vis tiek gali tapti kenksmingas, jei yra per daug apskrudinamas.
Onkologai pabrėžia, kad pernelyg apskrudintas maistas gali padidinti vėžio riziką. Dr. Brianas Helfandas, urologijos onkologas, aiškina, kad perdeginus ar stipriai apskrudinus maistą gali susidaryti junginiai, tokie kaip akrilamidas, heterocikliniai aminai ir poliaromatiniai hidrokarbonai, kurie laboratoriniuose tyrimuose siejami su DNR pažeidimais ir ilgalaike vėžio rizika.
Kiti onkologai sutinka, kad nors mokslininkai dar ne viską žino apie riziką, susijusią su perdegusiu maistu, jie nerekomenduoja tyčia apskrudinti maisto karšto oro gruzdintuvėje.
Dr. A. Khanas paaiškina, kad ląstelių lygyje šių junginių poveikis vis dar tiriamas. Žinoma tik tiek, kad jie gali sutrikdyti fermentų veiklą, sukelti kenksmingų metabolitų susidarymą, didinti uždegiminius procesus ir pažeisti DNR, o tai gali lemti mutacijas ir padidinti vėžio riziką.
Kai kurie junginiai, kaip PAH ir HCA, turi gerai įrodytą ryšį su kolorektaliniu, krūties, prostatos ir kasos vėžiu. Šie junginiai dažniausiai susidaro ruošiant gyvulinės kilmės baltymus, tokius kaip vištiena, raudona mėsa ar žuvis, per aukštoje temperatūroje.
Nepaisant to, onkologai ragina nesijaudinti, jei kartais maistas buvo šiek tiek apskrudęs. Dr. B. Helfandas teigia, kad vėžio riziką lemia ilgalaikiai įpročiai, o ne atsitiktiniai perdegę patiekalai. Daržovės ir toliau išlieka labai naudingos dėl skaidulų, antioksidantų ir fitochemikalų.
