Karštas vasaros pasiūlymas! Prenumerata visai vasarai tik - 1,49 Eur.
Išbandyti

Šiandien minima tarptautinė spurgų diena. Kaip dažnai lietuviai valgo spurgas?

Visame pasaulyje pirmąjį birželio penktadienį kasmet minima tarptautinė spurgų diena. Ši šventė sulaukia nemažo susidomėjimo ir Lietuvoje – spurgų dieną minėti kviečia daugiausiai šio deserto Lietuvoje pagaminanti įmonė „Mantinga“.
„Mantingos“ spurgos
„Mantingos“ spurgos / Gamintojo nuotr.

Spurgų dienos proga įmonė inicijavo reprezentatyvią „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausą, kuri parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, užsimanę ko nors saldaus, renkasi spurgas – taip elgiasi 6 iš 10-ties. Ir nors daug žmonių spurgomis lepinasi saikingai, jas pirktų gerokai dažniau, jei nebijotų, kad šie kepiniai neigiamai paveiks kūno svorį.

Spurgai nereikia ypatingos progos

„Mantingos“ naujų gaminių vystymo vadovė Ramunė Puzinienė pastebi, kad lietuviai spurgas kasmet mėgsta vis labiau ir jas, kaip desertą, renkasi net ir be didesnės progos. Vien „Mantinga“ Lietuvoje per metus parduoda apie 20 mln. spurgų.

„61 proc. Lietuvos gyventojų, kai jiems norisi ko nors saldaus, perka spurgas. Dar 21 proc. spurgas perka kur nors keliaudami, o 10 proc. šį desertą renkasi per pietų pertraukas darbe. Tokie rezultatai rodo, kad spurgos Lietuvoje yra mėgstamos ir jau tapusios universaliu užkandžiu, kuriuo galima mėgautis įvairiomis aplinkybėmis“, – sako apklausą inicijavusios didžiausios Lietuvoje duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantinga“ naujų gaminių vystymo vadovė Ramunė Puzinienė.

Pašnekovės minima apklausa atskleidė, kad daugiausiai Lietuvos gyventojų spurgas perka rečiau nei kas mėnesį – 42 proc. Kartą ar kelis kartus per mėnesį spurgas perka 17 proc. atsakiusiųjų, kartą ar kelis kartus per savaitę – 4 proc., o kasdien jas valgo vos 1 proc. gyventojų.

„Savo gamykloje Marijampolėje kasdien iškepame apie 130 tūkst. spurgų. Žinoma, ne visos jos yra tiekiamos šalies rinkai, tačiau Lietuvoje parduodama ir suvalgoma nemaža dalis. Įdomu, jog apklausa parodė, kad jei spurgos visiškai neturėtų įtakos kūno svoriui, šalies gyventojai jas pirktų gerokai dažniau: kasdien – 17 proc., kartą arba kelis kartus per savaitę – 19 proc., kartą ar kelis kartus per mėnesį – 30 proc.“, – komentuoja R.Puzinienė.

Vengti „uždrausto vaisiaus“ efekto

Anot asmeninio trenerio Roko Zobarsko, daugeliui mūsų mitybos pasirinkimų įtaką daro psichologiniai barjerai. Mes nenutrūkstamai galvojame, kas yra sveika, naudinga, ko atsisakyti. Nepaisant to, svarbu suprasti, kad viskas, kas yra proto ribose, gali būti naudinga. Galima save palepinti ir spurgomis, ir kitais desertais, bet vertėtų nepamiršti, kad tai ir yra desertai, kurie negali pakeisti visavertės mitybos. Tad per daug savęs varžyti nereikėtų, o ypač tam tikromis progomis.

Daugelis svorį išlaikyti ar jo numesti siekiančių žmonių dažnai drastiškai apriboja savo mitybą ir atsisako visų mėgstamiausių užkandžių. Vis dėlto, to daryti nereikėtų, kadangi taip pasąmonėje susiformuoja „uždrausto vaisiaus“ efektas.

„Žmogus turi polinkį norėti tam tikro dalyko dar labiau, jeigu jis yra neleistinas arba sunkiai prieinamas. Jeigu pradedame drausti sau valgyti, pavyzdžiui, spurgas, tam tikrą laiką šio draudimo laikytis mums seksis, tačiau noras pasilepinti augs, o kai taps nebevaldomas, suvalgysime pernelyg didelį kiekį maisto ir tikrai persivalgysime. Vėliau, žinoma, pradėsime jausti ir tam tikrą sąžinės graužatį“, – sako jis.

Pašnekovo teigimu, vertėtų savęs neriboti ir leisti sau pasilepinti nedidelėmis desertų porcijomis, tik tuomet likę dienos valgymai turėtų būti sudaryti iš mažiau kaloringų, sveikų maisto produktų.

„Pavyzdžiui, ne visiems ir ne visada pasiseka per pietų pertrauką darbe arba kokioje nors kelionėje atrasti visaverčių patiekalų, todėl renkamasi tai, kas greita ir sotu, tarkime, spurgos. Tai tikrai nėra pasaulio pabaiga, tačiau svarbu suprasti, kad likusią dienos dalį reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, baltymų ir kitų naudingų maisto medžiagų“, – sako „Padel Hub“ sporto komplekso treneris.

Spurgų ištakos – senovės Graikijos, Romos kultūrose

Spurgų tėvyne įprasta laikyti Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau pažvelgus giliau į istoriją, spurgų ištakų būtų galima rasti senovės Graikijos, Romos kultūrose. Kiek vėliau, jau XVII a. – Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Per šių šalių gyventojus spurgos pasiekė ir JAV. Didžiausias spurgų populiarumo augimas fiksuojamas po Antrojo pasaulinio karo, o populiarėti jos pradėjo per Pirmąjį, nes jo metu spurgos tapo svarbia gyvenimo dalimi apkasuose, kur jas amerikiečių kariams ruošdavo savanorės.

Spurgų dienos minėjimą Lietuvoje inicijuojanti „Mantinga“ jas gaminti pradėjo daugiau nei prieš 20 metų. Vien praėjusiais metais pagamino apie 50 mln. vnt. spurgų, iš kurių apie 20 mln. – nupirkta ir suvartota Lietuvoje. Likusi dalis kasmet eksportuojama net į 40 skirtinų valstybių. Spurgų diena kasmet vyksta pirmąjį birželio penktadienį, o šiemet – birželio 7 d.

„Spinter tyrimai“ apklausoje gegužės 17-26 d. dalyvavo 1016 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Geriausia investicija – rūpinimasis savo sveikata
Reklama
Leiskite sau pasijusti geriau
Reklama
„Huawei Watch Fit 3“ – laikrodis, skatinantis pozityvius sveikatos įpročius
Reklama
Pekla ar gyvybės pradžia? Atskleidė, kaip kiekvienas grožio entuziastas gali prisidėti prie pelkių išsaugojimo
Užsisakykite
15min naujienlaiškius