Sekite 15min Google
Apie 15min studijoje kalbėjosi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas ir VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
Pašnekovai pasakojo, ką atskleidė mokyklų maitinimo paslaugų patikrinimai ir kodėl mokykloms svarbu nebijoti reikalauti to, kas numatyta sutartyse.
Kai sutartis lieka tik popieriuje
Pasak R.Prišmanto, viena iš problemų – mokyklos ne visada pakankamai gerai išmano savo sudarytas sutartis, o būtent jos suteikia pagrindą reikalauti, kad tiekėjas paslaugą teiktų taip, kaip buvo susitarta.
Problemų kyla ir dėl skirtingai suprantamų sąvokų. Pavyzdžiui, „švediškas stalas“ vieniems gali reikšti platesnį patiekalų pasirinkimą, kitiems – visai kitokią paslaugą, todėl sutartyse svarbu kuo tiksliau apibrėžti, ką konkrečiai tiekėjas privalo užtikrinti.
Sriuba už 10 centų – ar tai įmanoma?
Daug klausimų sukėlė ir neįprastai mažos maitinimo paslaugų kainos. Laidoje pateiktas konkretus pavyzdys: sriubos porcija kainavo vos 10 centų, o antrasis patiekalas – apie 60 centų.
„Kaip tu gali išvirti sriubą už 10 centų, kokia jinai bus ir koks antras patiekalas bus už 60 centų. Iš karto krenta kokybė“, – sako L.Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
Pasak R.Prišmanto, dėl to buvo skatinama aktyviau vertinti neįprastai mažos kainos pasiūlymus.
Mokykla pasakė „gana“
VGTU inžinerijos licėjaus direktorė pasakojo ir apie situaciją, kai mokykla, po pakartotinių bandymų spręsti problemas su tiekėju, galiausiai nusprendė sutartį nutraukti.
Sprendimas nebuvo paprastas – tiekėjas mokykloje buvo įsirengęs virtuvę, todėl reikėjo greitai organizuoti naują maitinimą. Vis dėlto, direktorės teigimu, mokykla nebenorėjo taikstytis su tuo, kas neatitiko susitarimų.
Po Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimų mokyklos pradėjo aktyviau tiekėjams taikyti sutartyse numatytas sankcijas. Tiekėjams priskaičiuota daugiau per 106 tūkst. eurų baudų, iki rugsėjo vidurio faktiškai jau sumokėta beveik 65 tūkst. eurų. Yra keletas atvejų, kai ginčai persikėlė ir į teismus.
Į kontrolę įsitraukia ir tėvai
Pašnekovai pabrėžė ir tėvų vaidmenį. Jų skundai bei pastebėjimai gali tapti papildomu signalu mokyklai, kad reikia atidžiau įvertinti tiekėjo darbą.
L.Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė pasakojo, kad jos mokykloje tėvai aktyviai domėjosi maitinimu, o kai kurie net ateidavo į valgyklą pietauti kartu su vaikais. Svarbus ir pačių mokinių vertinimas.
„Jeigu po pietų lėkštės tuščios, tai daug ką pasako“, – teigia direktorė.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir CPO LT organizavo mokymus mokyklų vadovams ir už sutartis atsakingiems asmenims. Tarnybos vadovai aplankė 18 savivaldybių administracijų, siekdami, kad maitinimo sutarčių kontrolės klausimai atsidurtų savivaldybių merų ir administracijos direktorių darbotvarkėse.
Partnerystė, o ne nuolatinė kova
Pašnekovai pabrėžė, kad mokyklų ir tiekėjų santykiai neturėtų būti paremti nuolatiniu konfliktu, tačiau partnerystė įmanoma tik tuomet, kai abi pusės laikosi susitarimų.
„Elkimės visi kaip partneriai, tiekėjai neturėtų mokyklų laikyti tiesiog pasipelnymo šaltiniu, kur nesąžiningu elgesiu galima maksimizuoti savo pelną. Būkite sąžiningi partneriai, maitinkite sąžiningai“, – laidoje apibendrina R.Prišmantas.
Galiausiai visą diskusiją galima sutraukti į vieną paprastą klausimą: jeigu mokykla už paslaugą sumokėjo, ar ji gauna būtent tai, už ką sumokėjo? Nuo atsakymo priklauso ne tik viešųjų pirkimų skaičiai, bet ir tai, kas kasdien atsiduria vaikų lėkštėse.
Visą laidą šia tema kviečiame žiūrėti čia:
