Vartojant žemiau išvardintus šešis maisto produktus juos būtina tinkamai apdoroti, kad organizmas galėtų geriau pasisavinti jų maistines medžiagas.
1. Linų sėmenys
Linų sėmenys laikomi ypač sveikais, nes juose gausu omega-3 riebalų rūgščių ir kitų vertingų mikroelementų, tokių kaip kalis ir magnis. Tačiau, jei valgomi tinkamai neparuošti, organizmui sunku suskaidyti kietus lukštus. Tuomet sėklos pašalinamos nesuvirškintos.
Malti linų sėmenys lengviau išskiria vertingas maistines medžiagas ir kartu palengvina virškinimą per išsiskyrusį linų sėmenų aliejų. Bavarijos vartotojų centras rekomenduoja prieš vartojimą linų sėmenis sumalti arba susmulkinti. Arba galite leisti sėkloms išbrinkti skystyje. Vartojant būtina gerti pakankamai skysčių, kad išvengtumėte virškinimo problemų.
Pasak Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto, vienu metu negalima vartoti daugiau nei 15 gramų linų sėmenų, nes sėklose esantis cianidas gali būti žalingas.
2. Kukurūzai
Grilintas kukurūzų burbuoles mėgsta daugelis. Dažnai jas suvalgius galima pastebėti, jog didelė dalis kukurūzų grūdelių pasišalina nesuvirškinti. Taip yra dėl išorinio grūdų apvalkalo, kuris pagamintas iš celiuliozės. Šį apvalkalą virškinimo sistemai sunku suskaidyti. Svarbiausia kukurūzus kruopščiai sukramtyti, taip organizmas gaus vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas E ir kalis. Kukurūzų grūdai naudingi žarnynui dėl juose esančių skaidulų.
3. Citrinų arbata
Populiari namų priemonė nuo peršalimo – karšta citrinų arbata. Tačiau norint gauti vitamino C, turėtumėte būti atsargūs ir neperkaitinti vandens. Vitaminas C yra jautrus karščiui ir skyla aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Todėl gėrimą reikia šildyti tik iki geriamojo vandens temperatūros.
Pasak Vokietijos federalinio mitybos centro, vitaminas C gali palaikyti imuninę sistemą, tačiau vien tik karšta citrina nėra stebuklingas vaistas nuo peršalimo. Ieškantiems alternatyvų su didesniu vitamino C kiekiu, rekomenduojama rinktis šaltalankius arba juoduosius serbentus, kuriuose šio vitamino yra žymiai daugiau.
4. Avižiniai dribsniai
Avižiniai dribsniai – daugelio žmonių pusryčių dalis. Jie ypač populiarūs dėl juose esančio geležies. Tačiau dažna klaida itin paprasta: fitino rūgštis, kurios yra avižiniuose dribsniuose, gali slopinti geležies įsisavinimą, jei grūdai prieš tai nemirkomi vandenyje. Avižinius dribsnius rekomenduojama mirkyti vandenyje per naktį ir trumpai pavirti. Siekiant didesnio geležies įsisavinimo, geriau nenaudoti pieno.
Rekomenduojama derinti avižinius dribsnius su vitamino C turtingais vaisiais, tokiais kaip apelsinai arba serbentai. Tai paskatins geležies įsisavinimą.
5. Morkos
Morkose aptinkamas didelis beta karoteno kiekis, naudingas akims, tačiau valgant jas žalias, daug šios maistinės medžiagos prarandama. Morkų virimas ir sutrynimas padidina beta karoteno pasisavinimą organizme. Taip pat morkas reikėtų sumaišyti su trupučiu aliejaus, nes beta karotenas tirpsta riebaluose.
Dar veiksmingesnis būdas – morkas paversti tyre. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali dar labiau pagerinti maistinės medžiagos įsisavinimą. Morkų taip pat nereikia lupti – daugelis vertingų medžiagų yra tiesiog po odele.
6. Ryžiai
Ryžiai yra daugelio žmonių pagrindinis maistas, tačiau netinkamas paruošimas gali kelti pavojų sveikatai. Ryžiuose aptinkama sunkiesiems metalams priskiriamo arseno, kuris linkęs kauptis iš dirvožemio ir vandens, kuriame auginami ryžiai.
Paprastas būdas sumažinti arseno suvartojimą – kruopščiai nuplauti ryžius prieš verdant arba mirkyti juos kelias valandas. Virimas dideliame vandens kiekyje taip pat yra veiksmingas pašalinant arseną, nes toksiškas elementas išsiskiria į vandenį, kuris vėliau išpilamas. Ruduose ryžiuose arseno aptinkama daugiau, tad rekomenduojama rinktis baltus ryžius. Nors juose yra mažiau maistinių medžiagų, tačiau mažesnis arseno kiekis.
