Ankstesniais laikais duonos riekelė buvo kone šventa, o dabar į šiukšlių konteinerį lengva ranka keliauja net visas supelijęs kepalas... Liūdna, tačiau kasdien pasaulyje išmetama tonos maisto, o mes tam be reikalo išleidžiame nemažai pinigų. Kodėl jo nesuvalgome? Kaip nustoti švaistyti maistą ir tuo pačiu sutaupyti? Štai keletas jums aktualių patarimų:
► Ar žinote, kas nutinka su nesuvartotais maisto produktais? Juos išmeta ir prekybos centrai, ir restoranai, ir įvairios maitinimo įstaigos, todėl tiesiausias jų kelias – sąvartynas, kuriame pūdami ir irdami jie teršia aplinką, išskiria nuodingąsias dujas. Be to, teigiama, kad daugelyje labiau pasiturinčių šalių maisto pagaminama gerokai daugiau nei jo iš tiesų reikia...
► Ar žinote, kokį maisto produktą išmetame dažniausiai? Sąraše pirmauja duona, toliau obuoliai, bulvės, įvairiausios salotos, mėsa, žuvis, jogurtas, pienas.
► Kaip susivokti, kiek iš tikrųjų reikia maisto? Pirmas patarimas: aiškiai susiplanuokite, ką ketinate gaminti ir, keliaudami apsipirkti, būtinai sudarykite produktų sąrašą. Taip, atrodo, šis patarimas labai nuvalkiotas ir banalus, tačiau jis praktiškas ir veiksmingas. Laikydamiesi sąrašo, neklaidžiosite tarp prekių lentynų, puikiai žinosite, ko jums reikia, todėl spontaniškai jūsų krepšyje neatsidurs nereikalingų maisto produktų.
► Akcijos mus suvilioja nusipirkti daugiau, bet pamąstykite, ar jums tikrai to reikia? Geriau venkite „puikių pasiūlymų“. Dažnai tai būna prekės, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą, todėl tokiu atveju išlošia tik pardavėjas, o ne jūs.
► Nepirkite alkani! Sena, tačiau pravarti įsiminti taisyklė: būdami alkani, nusiperkame gerokai daugiau maisto, išleidžiame daugiau pinigų ir, deja, dažniausiai persisotiname. Vadinasi, kenkiame ir figūrai, ir piniginei, o maisto likučiai keliauja į šiukšliadėžę.
► Geriau įsigyti mažiau maisto nei daugiau, t. y. pirkite kuo trumpesniam laikotarpiui. Paprasčiau į parduotuvę sugrįžti antrą kartą negu išmesti tai, ką nusipirkote. Produktų pirkimas ilgesniam laikui, pavyzdžiui, iškart visai savaitei, daugeliui žmonių nepasiteisina, nebent iš anksto sudarytumėte visos savaitės valgiaraštį. O jei perkate chaotiškai, nežinodami, ką ruošite, paprastai ne vienas produktas lieka nepanaudotas ir galiausiai atsiduria šiukšlių dėžėje.
► Dažnai pamirštame patikrinti, ką turime šaldytuve. Todėl prieš pirkdami įsitikinkite, ar kartais jame „nesislepia“ tie maisto produktai, kurių, jūsų manymu, būtina įsigyti.
► Paruošėte per daug maisto? Neskubėkite išmesti. Šiuo atveju gali pagelbėti šaldiklis, o suvartoti ir greitai paruošti maisto produktus galėsite bet kuriuo metu.
► Būtinai tikrinkite ir galiojimo laiką, ir pačių produktų kokybę. Supelijusi duona, apipuvusios daržovės ir vaisiai, surūgęs pienas – visa tai kerta per kišenę arba per sveikatą.
► Konservavimas taip pat yra puikus būdas tinkamai panaudoti kai kuriuos baigiančius galioti produktus.
► Laikykite maisto produktus teisingai, t. y. atkreipkite dėmesį, kokia temperatūra tinkamiausia, geriau šaldytuve ar spintelėje, saugokite nuo drėgmės ar perdžiūvimo ir pan. Taip juos ilgiau išlaikysite tinkamus vartoti.
► Kūrybingai panaudokite jau pradėjusius senti produktus: bananai patamsėjusia žieve puikiai tiks lietinių blynelių įdarui, pernokę pomidorai – troškiniams, padažams, sriuboms, sudžiūvusi duona gali būti iškepta arba paversta į trupinius paukščiukams ir t. t.
► Atsižvelkite į savo mitybos racioną. Kartais susižavime kokiu įmantriu produktu, o taip ir nepanaudojame jo jokiam patiekalui gaminti. Taigi pirkite tik tai, ką iš tikrųjų suvalgysite. Nepamirškite to ir per šventes. Juk daugelis šeimininkių gamina kuo daugiau, kad tik stalas atrodytų turtingas. Sueikvoja tam daug laiko, energijos ir pinigų. O kiek to maisto lieka nesuvalgyta?.. Arba valgoma, nes reikia suvalgyti – iki persivalgymo. Verčiau kuklesnės, bet kokybiškos ir su meile paruoštos vaišės, patiektos ant gražiai papuošto stalo. Taip ir taupiau, ir sveikiau, ir galų gale ekologiškiau.
Taip pat skaitykite:
Ar reikalinga namų buhalterija?
Prekybininkų triukai. Kaip juos perprasti?
