Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 11d. 10:47

Per dieną surūkote iki 14 cigarečių? Turite 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio

Rūkymas.
Fotolia nuotr. / Rūkymas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad pagal mirštamumą vėžys išlieka viena pirmaujančių ligų pasaulyje. Neretai ši liga vadinama šiuolaikinės civilizacijos padariniu. Prognozuojama, kad 2030 metais sergamumas vėžiu išaugs iki 21 mln. per metus, o jau kitais metais statistinėje mirštamumo nuo ligų lentelėje vėžys turėtų užimti pirmąją vietą, aplenkęs širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemianti didžiausią mirštamumą. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vyrai. Nors lietuvių moterų sergamumas šia liga yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau vyrų rodikliai gerokai viršija vidurkį.

Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Tuo galima paaiškinti vyrų mirštamumo nuo plaučių vėžio Lietuvoje statistiką.

Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas pavėluotai, nes pirmosios stadijos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų, žmonės nesikreipia į gydytojus, nėra atliekami tyrimai, todėl besimptomiai ligos atvejai sudaro tik 6 proc. išaiškintų atvejų. Dažniausiai jie nustatomi tiriant dėl gretutinių ligų.

Navikui augant, pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apetitas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidėjimas ir karščiavimas. 

Klinikiniai simptomai paprastai atsiranda navikui padidėjus arba išplitus į kitą vietą. Navikui augant, pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apetitas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidėjimas ir karščiavimas.

Vėlesnėse vėžio stadijose ligos simptomai ryškėja, atsiranda specifiniai simptomai: kosulys, dusulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, krūtinės ląstos skausmas.

Pacientų išgyvenamumas priklauso nuo simptomų pasireiškimo: kai liga besimptomė, 5 metus išgyvena 18 proc. ligonių, esant pirminio vėžio klinikinių simptomų – 12 proc., esant sisteminių ar metastazių sukeliamų simptomų – atitinkamai 6 proc. ir 0 proc. Dažniausiai plaučių vėžys metastazuoja į kepenis, kaulus, antinksčius, smegenis, kaklo limfmazgius.

Taip pat skaitykite: 30 priežasčių, kodėl verta mesti rūkyti

Plaučių vėžys ir rūkymas

Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio, kasmet nusinešančio apie 500 Lietuvos gyventojų gyvybių, priežastis. Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga šio vėžio tipo profilaktikos priemonė.

  • Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio priežastis. Jis nulemia 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų (86 proc.), įskaitant nedidelę dalį atvejų dėl pasyvaus rūkymo tarp nerūkančių žmonių.
  • Tabako dūmuose yra apie 4800 įvairių medžiagų, tarp jų anglies monoksidas, kietosios dalelės, dervos ir kancerogenai (benzinas, polinis-210, benzpireno nitrozaminai). Būtent pastarieji žaloja ląstelių DNR, įskaitant pagrindinius genus, kurie saugo organizmą nuo vėžio.
  • Viena surūkyta cigaretė greičiausiai nesukels DNR pažeidimų ir vėžio. Dažniausiai jis išsivysto po keliolikos ar keliasdešimties metų rūkymo. Tačiau tyrimai rodo, kad kaskart surūkius 15 cigarečių ląstelėse atsiranda DNR pakitimų, kurie gali išprovokuoti naviko augimą.
  • Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.
  • Pradėjus rūkyti jauname amžiuje rizika susirgti yra didesnė nei pradėjus rūkyti vyresniame amžiuje.
  • Pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas šalia rūkant kitiems žmonėms) taip pat didina plaučių vėžio riziką, tačiau ji yra žymiai mažesnė nei aktyvių rūkalių.
  • Rūkymas taip pat didina mažiausiai 13 kitų vėžio tipų išsivystymą, tokių kaip gerklų, stemplės, burnos ir ryklės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų, kepenų, skrandžio, žarnyno, gimdos kaklelio, kiaušidžių, nosies ir prienosinių ančių ir kai kurių leukemijų tipų.
  • Metimas rūkyti žymiai sumažina plaučių vėžio riziką. Kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo mažesnis yra liekamasis efektas. Tyrimai rodo, kad metus rūkyti po 10 metų plaučių vėžio išsivystymo rizika sumažėja perpus, o metus rūkyti iki 30 metų amžiaus, numatoma gyvenimo trukmė išlieka tokia pat kaip ir nerūkančiųjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką