Sekite 15min Google
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ duomenimis, 2025 m. buvo sutvarkyta daugiau nei 107 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Organizacijos komunikacijos vadovas Vygandas Kieras pabrėžia, kad jų perdirbimo galimybės priklauso ir nuo to, kaip pakuotės paruošiamos namuose, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.
„Pakanka laikytis vienos paprastos taisyklės – prieš rūšiuojant pakuotę reikia gerai ištuštinti, tačiau kruopščiai jos plauti nereikia. Tai galioja ir jogurto indeliui, ir konservų skardinei, ir aliejaus ar padažo buteliui. Pakuotė neturi būti idealiai švari – svarbu, kad joje neliktų paties produkto ar didelio kiekio skysčio. Nedideli maisto pėdsakai savaime nereiškia, kad pakuotė bus netinkama perdirbti“, – aiškina V. Kieras.
Vis dėlto, anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį į popierines ir kartonines pakuotes. Skirtingai nei plastikas ar metalas, šios medžiagos lengvai sugeria riebalus ir skysčius, todėl stipriai suteptas popierius ar kartonas gali tapti nebetinkamas perdirbti.
Viena neištuštinta pakuotė gali užteršti kitas
Atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ tvarumo projektų vadovė Veslava Rakštė pasakoja, kad apie 40 proc. į bendrovės pakuočių rūšiavimo sistemą patenkančių atliekų sudaro priemaišos. Tai ne tik maisto likučiais užterštos pakuotės, bet ir įvairūs daiktai, kurie apskritai neturėtų atsidurti pakuočių konteineriuose.
„Didžiausia problema kyla tada, kai pakuotėse paliekama nemažai maisto ar skysčių. Atliekos spaudžiamos dar šiukšliavežėje, todėl skysčiai gali išsilieti ir įsigerti į šalia esantį popierių ar kartoną. Stipriai užterštų žaliavų rūšiavimo centre dažnai nebeįmanoma išgelbėti“, – aiškina V. Rakštė.
Jos teigimu, rūšiavimo centre pakuotės nėra plaunamos. Čia atliekos skirstomos pagal dydį, formą ir medžiagą, iš jų šalinamos priemaišos, o išrūšiuotos žaliavos tikrinamos prieš perduodant perdirbėjams.
Picos dėžė, jogurto indelis ir kitos dažnos klaidos
Pasak V. Rakštės, viena dažniausių klaidų – į rūšiavimo konteinerius išmetamos neištuštintos maisto produktų pakuotės. Pavyzdžiui, jogurto ar grietinės indeliai su didesniu produkto kiekiu arba pieno ir sulčių pakuotės, kuriose dar likę skysčio.
Kitas dažnas pavyzdys – picos dėžė. Nors ji pagaminta iš kartono, stipriai riebalais persigėrusi dalis gali būti nebetinkama perdirbti. Tokiu atveju švarią dėžės dalį galima atskirti ir išrūšiuoti, o stipriai suteptą mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į pakuotes, sudarytas iš skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, jei plastikinį jogurto indelį gaubia kartoninė mova, kurią galima lengvai nuimti rankomis, reikėtų abi dalis atskirti ir išrūšiuoti. Rūšiavimo įranga tokios movos nuo indelio nenuims, todėl pakuotė gali nepatekti tarp perdirbti tinkamų žaliavų“, – sako V. Rakštė.
Specialistė primena, kad į pakuočių konteinerius neturėtų patekti ir įvairūs buities daiktai, tokie kaip žaislai, vamzdžiai ar automobilių detalės. Ypač pavojingos baterijos bei smulkūs elektronikos prietaisai – pažeistos baterijos gali užsidegti ir sukelti gaisrą rūšiavimo centre.
Stambiagabarites atliekas, pavyzdžiui, senus baldus ar kitus didelius nebereikalingus daiktus, reikėtų pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Nebenaudojamą elektroniką galima atiduoti specializuotuose surinkimo punktuose ar tam skirtose surinkimo vietose, o baterijas – į specialius jų surinkimo konteinerius.V. Kieras primena, kad abejojant, kur išmesti vieną ar kitą atlieką, verta pasinaudoti rūšiavimo atmintinėmis, kuriose galima pasitikslinti, kokios atliekos priklauso skirtingiems konteineriams ir kaip jas tinkamai paruošti.
„Nebūtina mintinai žinoti visų rūšiavimo taisyklių – svarbiausia nebijoti pasitikslinti ir domėtis. Net ir nedideli kasdienių įpročių pokyčiai yra svarbūs. Kuo atsakingiau rūšiuojame namuose, tuo daugiau pakuočių gali būti perdirbta ir panaudota naujiems gaminiams“, – apibendrina V.Kieras.
