Pelėsis dirvos paviršiuje dažniausiai atsiranda tada, kai žemė ilgą laiką išlieka drėgna. Tam įtakos turi per dažnas laistymas, prasta ventiliacija ir oro cirkuliacija, prastas dirvos drenažas bei saulės šviesos trūkumas.
Pelėsis paprastai būna minkštas, purus arba primena voratinklį, o laikui bėgant gali išplisti po visą dirvos paviršių. Tuo metu mineralinės sankaupos dažniausiai susidaro laistant kietu vandeniu arba naudojant per daug trąšų. Jos paprastai būna kietos, sausos ir kristalinės struktūros.
Jei tai pelėsis, vien pašalinti balto sluoksnio neužteks
Jeigu susidūrėte su pelėsiu, vien nugremžti baltą sluoksnį problemos neišspręs. Reikia pašalinti ir pagrindinę jo atsiradimo priežastį.
Pirmiausia sumažinkite laistymą ir leiskite dirvai gerai išdžiūti. Taip pat svarbu užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją ir patikrinti, ar vazono dugne bei substrate nėra problemų dėl drenažo. Jei pelėsis stipriai išplitęs, gali prireikti visiškai pakeisti žemę.
Padės česnakų užpilas
Pirmiausia atsargiai pašalinkite viršutinį dirvos sluoksnį. Tuomet dirvą galima palaistyti naminiu česnakų užpilu, kuris, kaip teigiama, gali padėti kovoti su grybeliais.
Česnakuose yra sieros junginių, tarp jų – alicino, pasižyminčio priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis.
Užpilui reikės:
- 10 nuluptų česnako skiltelių;
- 1 litro verdančio vandens.
Česnako skilteles susmulkinkite, užpilkite karštu vandeniu ir palikite, kol mišinys visiškai atvės.
Atvėsusį skystį perkoškite ir juo palaistykite pažeisto augalo dirvą.
Tačiau šios priemonės nereikėtų naudoti per dažnai. Per didelė drėgmė gali tik paskatinti pelėsio plitimą. Geriausia vieną įprastą laistymą pakeisti česnakų užpilu, o vėliau stebėti augalo ir dirvos būklę.
Svarbiausia – ne tik pašalinti matomą pelėsį, bet ir sureguliuoti laistymą, kad dirva tarp laistymų spėtų pradžiūti.
