Visus konkurse dalyvaujančius laiškus rasite ČIA.
Dar kartą labas, Mama,
myliu Tave vis labiau su kiekvienais praeinančiais metais, žiemomis, vasaromis, pavasariais, kuriuos gyvenu be Tavęs...
Tik mintyse Tu vis rečiau apsilankai – kasdienybė išstumia prisiminimus. Bet Tave dar labai stipriai myliu, ir krūtinę vos Tave prisiminus ten kažkur viduje vis dar suskausta, tik ašaros nerieda – įpratau.
Įpratau Tave mylėti kitaip...
Tas „kitaip“ susideda iš prisiminimų: Tavo akys, lūpos, plaukai, rankos, Tavo gerumas ir šiluma, didelė šiluma, kurios man taip reikia, miela Mama...
Nors neturiu Tavęs jau beveik dvidešimtmetį, man Tavęs reikia, labai reikia. Juk kalbėjomės jau taip seniai.
Taip norėdavau Tave susapnuoti, bet nesapnavau. Galbūt žinojai, kaip man skauda. Galbūt žinai tai ir dabar.
Mama, ar tu žinojai? Ar aš pati žinojau, kaip stipriai Tave myliu, kad taip... stipriai. Tas jausmas – tarsi neišdainuota daina, tarsi nesukurta melodija, neparašytos eilės...
Nespėjau....
Gaila, kad viskas būtajame laike, bet mano meilė Tau visada bus būsimajame, kad ir kiek gyvensiu šioje žemėje aš, Mama...
Tavo dukra
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Ačiū tau, Mama!“.
Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite paspaudę ant šios nuorodos.
Konkurse gali dalyvauti merginos ir vaikinai, moterys ir vyrai, kurie norėtų viešai paskelbti savo laišką Mamai ir padėkoti jai už pirmąją šypseną, kuria ji sutiko jus atėjusį į pasaulį, nors tos akimirkos ir neprisimenate.
Už pirmą garsesnį žodį, kuris skatino susimąstyti ir pagalvoti. Už priekaištingą jos tylą, kai iškrėtėte eilinę kvailystę, o tik vėliau pastebėjote, kad mamai tai kainavo gilesnę raukšlę veide ar per anksti pabalusius plaukus... Išliekite savo jausmus brangiausiam žmogui ir laimėkite rėmėjų isteigtus grožio prizus.
